Kelionėje į Estiją olandui Kristoferiui Vlierhviui Panevėžio rajonas virto netikėta priverstine stotele.
Prie Baltijos kelio, sustojus degalinėje, iš automobilio iššokęs ir dingęs 11-os metų katinas Simba pakeitė vyro planus.
Kristoferis jau kelias savaites gyvena Piniavos svečių namuose, dienas leidžia ieškodamas katino ir nė nesvarsto išvykti, kol nesuras savo augintinio – gyvo ar nebegyvo.
Nakvojo degalinėje
40-metis Kristoferis Vlierhvis iš Deventerio miesto (Olandija) nuo sausio pradžios gyvena svečių namuose Piniavoje.
Į Estiją keliaujantis olandas Panevėžio rajone ilgam įstrigo užgriuvus bėdai – iš automobilio iššokus ir į nežinia kur prapuolus 11-os metų katinui Simbai.
„Dingus Simbai, kelias pirmas naktis nakvojau degalinėje pasistatęs mašiną. Tiksliau reikėtų sakyti – ne nakvojau, o būdravau. Laukiau sugrįžtančio“, – „Sekundei“ kalbėjo Kristoferis.
Katiną jis sako 2016-aisiais parsiskraidinęs iš Afrikos. Tada jis buvo visai jaunutis laukinis gatvės katinas.
„Begalę pastangų kainavo jį prisijaukinti“, – prisimena keliautojas.
Išgyveno pragaro metus
Pasak Kristoferio, Simba jam itin artimas, tikras gyvenimo draugas, ypač pastaraisiais metais.
„2025-ieji man buvo pragaro metai. Griuvo šeiminis gyvenimas, praradau ilgametę gyvenimo draugę. Iki tol gyvenome kartu Olandijoje, o kai išsiskyrėme, ji išvyko į Estiją. Tai viena bėda. Be to, pernai praradau dar ir verslą. Jis buvo susijęs su aplinkos dizainu. Pagal užsakymus tvarkydavome, apželdindavome aplinką, kasdavome tvenkinius. Dirbome drauge su sūnėnu“, – pasakoja olandas.
Kristoferis neslepia: netektys jį taip išbalansavo, kad nebežinojo ko griebtis, kaip gyventi. Baigiantis 2025-iesiems, skausmą aštrino dar ir artėjančios šventės, skaudu buvo jas sutikti vienam. Tad į BMW automobilį susikrovęs nemažai mantos, įsisodinęs geriausią savo draugą – keturkojį Simbą, patraukė į Estiją.
Kristoferis teigia tikėjęsis atnaujinti nutrūkusius santykius su drauge, vylėsi, kad Estijoje susiras darbo.
Pasiteiravus, ką imtųsi dirbti, vyriškis atsakė puikiai išmanantis aplinkos tvarkymo darbus. Taip pat yra baigęs neuniversitetines teisės studijas, kurį laiką dirbęs šioje srityje.
„Bet ne man sėdėti prie darbo stalo ir į gamtą žvilgčioti pro langą. Norisi būti pačioje gamtoje, saulėje ir vėjyje“, – patikino olandas.
Išnaršė ir žirgyną
Nuvažiavus ne vieną tūkstantį kilometrų, Panevėžio rajone Kristoferį ištiko bėda – stabtelėjus degalinėje šalia Ūtos kaimo, Baltijos kelyje, Simba šoko iš automobilio ir nukūrė neatsigręždamas.
„Katinai labai jaučia žmones, jų nuotaikas. O mano nuotaika važiuojant į Estiją buvo prastoka. Galbūt Simbą paveikė nuo manęs sklindanti įtampa, gal dėl to jis iššoko iš automobilio“, – svarsto Kristoferis.
Jis teigė bėgęs įkandin katino, bet pagauti nepavyko, gyvūnas buvo greitesnis.
Tikėdamasis, kad Simba grįš, keletą parų Kristoferis nesitraukė iš degalinės.
Snūduriavo automobilyje, o vos prašvitus, vaikštinėjo po apylinkes ieškodamas katino.
Netoliese užėjęs žirgyną, su jo savininkais apieškoję patalpas, tikėjosi, gal Simba kur nors bus įlindęs. Deja, žirgyne jo nerado.
„Pas ką tik nueidavau, žmones kalbindavau angliškai. Mačiau, kad manęs nesupranta.“
Kristoferis
„Pas ką tik nueidavau, žmones kalbindavau angliškai. Mačiau, kad manęs nesupranta. Be to, ir pats žinau, kad mūsų, olandų, tarmė gan kieta. Lyginant su lietuviais, žodžius tariame gana šiurkščiai. Pastebėjau, kad lietuviai į mane žiūri kiek įtariai“, – aiškino Kristoferis.
Vaikščiodamas po apylinkes, tai vienur, tai kitur palikdavęs katinui maisto. Kitą dieną ėdalo neberasdavo. Simbos šeimininkas svarsto, kad paliktą maistą galbūt suėdė miško žvėrys, o gal atklydę kiti katinai ar šunys.
Katinas turi mikroschemą
„Simba pabėgo gruodžio 28 dieną, tuomet Lietuvoje dar nebuvo sniego. O jau po to pradėjo snigti, tad vaikščiodamas mišku ir laukais ieškojau gyvūno pėdsakų. Mačiau paliktų pėdų, bet vėlgi negalėčiau pasakyti, ar tai mano katino, o gal kokios lapės“, – sako olandas.
Ieškodamas Simbos, Kristoferis ne vien braidžiojo miškais ir laukais.
Jis pasakoja susiradęs vieną iš gyvūnų prieglaudų, pranešęs apie pabėgusį katiną. Taip pat aplankė veterinarijos kliniką, nuvyko netgi į įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ padalinį, į kurį patenka valkataujantys gyvūnai. Tačiau niekur apie Simbą nieko neišgirdo.
Katinas turi mikroschemą, joje įrašytas Kristoferio telefono numeris.
„Simba protingas katinas. Esu linkęs manyti, kad jis gyvas, prisiglaudęs kokiame nors ūkyje ar sodyboje“, – įsitikinęs vyriškis.
Viltį, kad katinas gyvas, Kristoferiui teikia tai, kad nerasta jo nugaišusio.
Aptiko, bet ne tą
Pagalbos Kristoferis kreipėsi ir į socialinių tinklų lankytojus.
Olandas pasakoja, jog su juo susisiekęs vyriškis pasiūlė prapuolėlio paieškoti pakėlus droną.
„Dronas iš tiesų užfiksavo klaidžiojantį gyvūną. Jau buvau bemanantis, kad tai mano Simba, bet geriau ištyrinėjus užfiksuotą vaizdą paaiškėjo, kad tai buvo šuo“, – paieškų patirtimi dalijosi Kristoferis.
Paklaustas, kiek dar laiko rengiasi skirti dingusio katino paieškoms, olandas atsakė ieškosiantis tiek, kiek reikės.
„Ieškosiu, kol rasiu Simbą arba gyvą, arba jau nebegyvą. Negaliu išvykti palikęs ji nežinioje“, – patikino Kristoferis.
Jis prašo visų, jei kas pamatys kur nors tarp Ūtos ir Paįstrio klaidžiojantį ar kieno nors priglaustą katiną rudais dryžiais, skambinti jam telefonu +316 300 97478.
