Pagrindinės priemonės siekiant normalizuoti degalų kainas Lietuvoje – jų atsargų įliejimas į rinką ir konkurencijos stebėsenos stiprinimas, teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Mokesčių nejudins
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, dabar nereikia priimti skubių sprendimų, vietoj to geriau atidžiai stebėti geopolitinę situaciją ir laukti pokyčių.
„Suprantame, kad ta situacija yra jautri ir skaudi, kai degalinėse stipriai pabrangę (degalai – ELTA), ypač dyzelinas. Aišku, čia viskas kyla iš tarptautinės prekybos, iš tarptautinės naftos kainos ir neramumų Irane ateina, tad žiūrime į praktiką, ką kitos šalys yra dariusios ir daro dabar“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie laikini ar ilgalaikiai mokestiniai pakeitimai.
„Dabar yra sprendimas naudoti atsargas, o Lietuva turi tų atsargų – yra tam tikras kiekis, kurį leidžiama dabar sunaudoti ir neatstatyti to kiekio, tad tai šiek tiek stabilizuos kainas artimiausiu laikotarpiu“, – teigė K. Vaitiekūnas.
„Kol kas labai neaišku, kiek tos kainos gali kilti artimiausioje ateityje – visa ši situacija yra lydima didžiulio neapibrėžtumo, tad veikti yra sunku“, – pripažino Vyriausybės narys.
Staigūs judesiai nėra niekam naudingi
A. Sysas sutiko, kad degalų kainų šuolis yra reikšmingas. Tačiau mano, jog nėra toks drastiškas, kad reikėtų imtis degalų kainų vadinamųjų lubų ar laikino akcizų mažinimo.
„(Įvedus kainų ribojimus – ELTA) reikėtų iškart numatyti, kaip mes kompensuotume praradimus. Vis dėlto čia prekiauja privačios įmonės ir jei mes įvedame kažkokias „lubas“, o kaina realiai yra didesnė – gali būti taip, kad degalinės visiškai užsidarys, nes joms bus nenaudinga prekiauti. Jei kažkam duodi – iš kažko reikia paimti, nes mes neturime kažkokios vietos, kur galime nueiti ir nusipiešti daugiau pinigų, nei turime. Reikia skaičiuoti ir nedaryti staigių judesių, nes jie niekam nėra naudingi“, – tikino Seimo BFK pirmininkas.
Paklaustas, ar yra alternatyvių, ne tokių staigių priemonių, kurių valdžia galėtų imtis, A. Sysas priminė apie užprogramuotą metinį degalų akcizų kilimą, kuris, jo manymu, yra galvos skausmas, su kuriuo reikia tvarkytis.
Kviesis Konkurencijos tarybą
Pasak parlamento BFK pirmininko, svarstant Konkurencijos tarybos funkcijas degalų kainų kontekste ir staigų jų šuolį šalies degalinėse, kitą trečiadienį planuojama institucijos atstovus pasikviesti į Seimą parlamentinei kontrolei.
„Kviesimės Konkurencijos tarybą, kad bent profilaktiškai pasakytų, ką padarė – kodėl staigiai, net nespėjus atplaukti nė vienam laivui su nauja ir brangesne nafta, o kainos jau pakilo? Ir pakilo gana stipriai, ypač dyzelino. Tokie dalykai turi būti kontroliuojami, jei valstybė turi tam skirtas institucijas“, – kalbėjo A. Sysas.
„Konkurencijos taryba turi pažiūrėti ir pasakyti, ar kaštai tikrai išaugo taip ir būtent tiek, kad dyzelino kainą reikėjo pakelti 30–40 centų, benzino kainą – trimis centais ar panašiai“, – teigė jis.
Kainų skirtumas padidėjo iki 32 centų
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, todėl benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Dyzelino ir benzino vidutinių kainų skirtumas Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
