Beveik ketvirtadalis suaugusių šalies gyventojų dalyvauja neformaliuose mokymuose. Daugmaž tiek pat nori mokytis, bet nesimoko, parodė Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tyrimas “Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą”.
Apklausa išryškino visuomenės ir darbdavių požiūrį į savišvietą, profesinę kvalifikaciją, suaugusiųjų mokymosi plėtros problemas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad mokymosi motyvacija priklauso nuo amžiaus, išsimokslinimo, pajamų ir gyvenamosios vietos.
Aktyviausiai neformaliuose mokymuose dalyvauja jauniausio amžiaus suaugusieji, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
Pusė visų respondentų pažymėjo namuose turį sąlygas profesinei kvalifikacijai tobulinti. Darbe tokias sąlygas turi trečdalis respondentų.
Absoliuti dauguma apklaustų darbdavių teigiamai vertino neformalų darbuotojų švietimą ir pripažino, kad tai svarbu jų įmonei.
Darbuotojų tobulinimu rūpinasi dauguma apklaustų darbdavių, tačiau daugiau dėmesio tam skiriama stambiose ir vidutinėse įmonėse.
Darbdavių nuomone, neformaliajame darbuotojų švietime sėkmingiausiai tenkinami administracinio personalo, vadovaujančių darbuotojų, iš dalies specialistų poreikiai, mažiausiai – darbininkų.
Apklausos duomenimis, pagrindiniai sunkumai organizuojant darbuotojų švietimą susiję su lėšų stygiumi.
Tyrimą “Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą” ministerijos užsakymu atliko tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro direktorius Tadas Tamošiūnas.
dpa-ELTA
