Nekokią reputaciją Panevėžyje turintis buvęs bendrabutis Marijonų gatvėje antradienio naktį visas nemiegojo. Jo gyventojus iš namų išginė dūmuose visą namą paskandinęs gaisras.
Siaubingus nakties įvykius ryte aptarinėję gyventojai dėkojo Dievui, kad kažkas susizgribo laiku iškviesti ugniagesius. Priešingu atveju giliai įmigę žmonės ryto galėjo jau ir nesulaukti.
Bendrasis pagalbos centras vos kelios minutės po vidurnakčio sulaukė pranešimo, jog Panevėžyje, Marijonų gatvės 36-ajame name atvira liepsna dega butas, o viduje gali būti žmonių.
Į nelaimės vietą išskubėjo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitoji medicinos pagalba, policija.
Atvykus gelbėtojams bendrabutinio daugiabučio antrame aukšte degė koridorius, patalpos skendo dūmuose.
Ugniagesiai skubėjo evakuoti dūmuose trokštančius gyventojus. Iš vieno buto antrame aukšte ištraukiamomis kopėčiomis iškelta moteris. Ji išvežta į ligoninę. Kita moteris iš buto tame pačiame aukšte iškelta keltuvu.
Iš daugiabučio evakuota apie 20 žmonių. Per gaisrą išdegė koridoriaus sienos ir lubos, sudegė 16-os butų durys. Gaisro priežastis aiškinasi ekspertai.
Gaisrą pajuto šuo
Liepsnų naktį laižytame buvusiame bendrabutyje įsikūrę ne tik gyventojai.
Čia veikia ir Savivaldybės bendrovė „Panevėžio būstas“, neįgaliųjų centras, langų gamybos įmonė, netgi bažnyčia.
Žingsniuojant pro šį namą Marijonų gatvėje jau nuo tolo dvokia svilėsiais.
Jo pašonėje matyti sumestų apdegusių durų krūva. Visi antrojo aukšto langai atviri, vienas išdužęs. Taip vėdinamos per gaisrą prirūkusios patalpos.
Įžengęs pro bendrabučio lauko duris iškart pajunti patekęs į gaisravietę. Mėtosi nuodėguliai, telkšo balos. Antrame aukšte matyti daugybė dar iš vyrių neiškeltų sudegusių durų, pilna suodžių. Girdėti dejonės gyventojų, aptarinėjančių lemtingos nakties įvykius, tik per plauką nepareikalavusius gyvybių.
„Antradienio vakaras buvo neįprastas, vis strigo kompiuteris. Dabar svarstau, kad tai buvo dėl prasidėjusio, bet dar neįsiplieskusio gaisro. Stebėjausi, kodėl toks neramus mano šunelis, vis tramdžiau jį, raminau, bet šis vis tiek nerado vietos“, – pasakoja Mindaugas Vasiliauskas.
Jis gyvena trečiame aukšte. Mindaugas guodžiasi atsipirkęs dideliu išgąsčiu, bet jo būstas nuo liepsnų nenukentėjo, tik dvokas, likęs po gaisro, riečia nosį.
Pasak Mindaugo, gal net ne vienos gyvybės būtų pareikalavęs po jo butu įsiliepsnojęs gaisras, jei ne laiku iškviesti ugniagesiai.
Šie daužė visų butų duris, ragino gyventojus kuo greičiau lėkti į kiemą.
„Prieš tai girdėjau žmonių, tikriausiai kaimynų, šauksmus. Bet mūsų name girdėti juos įprasta, gyvena čia tokie, kurie patriukšmauja“, – sako Mindaugas.
Išgelbėjo lemtis
Alenos Masiokienės butas – antrame aukšte, kur ir kilo nemenkas gaisras.
Stipriai apdegė jos buto durys, apsmilko ir pats būstas.
Alena įsitikinusi, kad tik lemtingas atsitiktinumas ar pats ponas Dievas išgelbėjo ją gaisro naktį.
„Jau buvo vakaras, kai kitoje gatvės pusėje gyvenantis bičiulis pasikvietė valgyti picos. Nelabai noromis nuėjau, užsibuvau, o tada man paskambino, kad dega mano namai. Parlėkiau neregėtu greičiu, radau jau išlaužtas apdegusias savo buto duris. Matyt, išlaužė gaisrininkai, manydami, kad ramiai sau miegu, negirdžiu jų beldimo“, – apie baisiosios nakties įvykius pasakojo A. Masiokienė.
Moteris tą naktį namuose nebenakvojo – glaudėsi pas bičiulius.
„Tikra laimė, kad laiku išėjau iš namų. Patyriau didžiulį siaubą, po to niekaip nebegalėjau užmigti. Vis galvoju, ką būčiau dariusi, jei tuo metu būčiau miegojusi savo bute. Kaip būtų reikėję išeiti pro degančias duris?“ – svarstė padegėlė.
Ji girdėjusi, kad to paties aukšto gyventojas, nebejaunas moteris, patys ugniagesiai evakavo kopėčiomis ir keltuvu.
Dega ne pirmą kartą
Violeta Spechinaitė į bendrabutį Marijonų gatvėje pasakoja atsikrausčiusi po to, kai sudegė pačios namai Pajuosčio plente.
Kai šįkart kilo gaisras, jos namuose nebuvo – grįžo beveik tuo pačiu metu, kai sulėkė pagalbos tarnybos.
„Atbėgau iki buto durų, nes žinojau, kad už jų miega mano draugas. Beldžiau, beldžiau, bet jis negirdėjo. Tada dar spėjau pasikviesti kaimyną, jo beldimas ir pažadino draugą, kartu išbėgome į kiemą“, – kalbėjo V. Spechinaitė.
Moteris pasiguodė, kad po šios nelaimės gerokai suprastėjo jos sveikata, vis dar purto baimė.
Ėjo raminti triukšmadarių
Įgaliotoji šio daugiabučio atstovė Irena pasakoja prieš gaisrą ėjusi raminti vienų triukšmaujančių kaimynų, o jai grįžus į butą trečiame aukšte pasigirdo garsūs šauksmai.
Pamaniusi, kad vėl liejasi pyktis ir prasideda barniai, Irena nusiteikė dar kartą nueiti pas triukšmadarius, bet pravėrusi savo buto duris iš karto pateko į dūmus.
Irena sako puolusi iš buto lauk į dūmuose jau skęstantį koridorių.
Naktį kieme su kitais namo gyventojais Irena sako praleidusi bene porą valandų, tik tada darbą baigę ugniagesiai leido sugrįžti į namus.
Irena teigia iš pareigūnų išgirdusi užuominų, esą galėjęs būti ir padegimas.
„Degame nebe pirmą kartą“, – neslėpė ji.
Remontas iš naujo
Pusė bendrabučio antrojo aukšto, kuriame ir kilo gaisras, šiuo metu negyvenamas.
Čia sutiktas Norbertas prisistatė esantis apdailininkas. Jo teigimu, šią dalį nusipirkęs verslininkas remontuoja 18 kambarių, taip pat bendras dušines, tualetus, virtuves. Pabaigus remontą patalpas planuota nuomoti.
„Darbo buvo likę daugiausia mėnesiui, o dabar – vėl visas remontas iš naujo“, – į aprūkusias suremontuotų patalpų sienas, išsilydžiusias plastikines dalis rodo Norbertas.
Anot jo, labiausiai nukentėjo elektros instaliacija – visą teks keisti. Darbininkas svarsto, jog gyvenamųjų patalpų nuoma ketinusiam užsiimti verslininkui gaisras padarė nuostolių už dešimtis tūkstančių eurų. Jo žiniomis, turtas apdraustas.
Neramus namas
Po pačiu gaisro židiniu, pirmame aukšte įsikūrusi buvusius bendrabučius administruojanti Savivaldybės bendrovė „Panevėžio būstas“.
Jos direktorius Renaldas Januška teigė apie gaisrą sužinojęs vos jam kilus – apie nelaimę pranešė suveikusi signalizacija.
Anot direktoriaus, gesinant ugnį sulietos „Panevėžio būsto“ lubos, nuostoliai dar skaičiuojami.
R. Januška patvirtino: tai jau ne pirmas gaisras šiame name.
„Neramus tai namas, nes neramūs jo žmonės“, – pripažino vadovas.
Anot jo, bendrovė turi planų kraustytis į ramesnę Panevėžio vietą.
Pro langus skrieja ne tik baldai
Kad po Marijonų 36-ojo daugiabučio stogu ramybės nėra, pripažino ir pirmame jo aukšte įsikūrusios viešosios įstaigos Pagalbos centro direktorė Valė Polchovienė. Ši įstaiga rūpinasi žmonių su negalia užimtumu.
„Buvo atvejų, kai pro daugiabučio langus iš viršutinių aukštų krito baldai, buvo išmestas šaldytuvas. Durys irgi buvo išmestos“, – pamena V. Polchovienė.
Ji pridūrė, kad krenta pro šio buvusio bendrabučio langus ne vien daiktai, bet ir išmatos, laistomas šlapimas.
„Vieta čia tikrai nepavydėtina“, – patikino direktorė.
Ji guodžiasi bent tuo, kad per gaisrą Pagalbos centras nenukentėjo.
