Dar prieš kelerius metus į renovaciją gyventojai žiūrėjo gana skeptiškai, tačiau dabar požiūris iš esmės pasikeitęs. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra praėjusių metų gruodį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad net 92 proc. gyventojų pritaria, jog, siekiant ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet ir gerinti gyvenimo kokybę sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, juos būtina atnaujinti.
Tai puikiai atspindi praėjusių metų duomenys – vien pernai visoje Lietuvoje buvo atnaujinti 769 daugiabučiai – daugiausia per visą Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo laikotarpį.
Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, šis istorinis progresas – tai ilgo pasirengimo Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai rezultatas. Iki 2012 m. patys gyventojai, norintys renovuoti savo daugiabučius, turėjo prisiimti visą atsakomybę ir darbų naštą. Šis modelis nepasiteisino – nuo 2005 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa, iki 2012 m. buvo renovuoti tik 479 daugiabučiai. Tad buvo nuspręsta pereiti prie naujo modelio. Jo išskirtinumas tas, kad į renovacijos programą buvo įtrauktos savivaldybės. Joms teko užduotis atrinkti tuos pastatus, kurie neefektyviausiai naudoja energiją. Įvedus šį modelį, administravimo bei organizaciniai rūpesčiai taip pat buvo patikėti savivaldybėms.
„Esminis lūžis įvyko tada, kai savivaldybės perėmė iniciatyvą ir gyventojams teliko pasinaudoti šia atsiradusia galimybe renovuoti savo daugiabučius. Net 75 proc. visų projektų vykdomi pagal naująjį modelį“, – teigė V. Serbenta.
Įgavo pagreitį
Naujos Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programos sėkmė akivaizdi – nuo 2013-ųjų iki praėjusių metų pabaigos renovuoti 1545 daugiabučiai, taigi jaukesniais ir šiltesniais namais džiaugiasi virš 43 tūkst. butų gyventojų.
Pasak direktoriaus, tas nesibaigiantis procesas tik įgavo pagreitį – šiuo metu pagal pasirašytas rangos sutartis renovacijos darbai vykdomi dar daugiau kaip 400 daugiabučių. Jeigu ir toliau bus taip sparčiai žengiama renovacijos keliu, galima bus skaičiuoti ne pavienių pastatų energinį efektyvumą, bet atskirų miestų ar net visos šalies sumažėjusį energijos suvartojimą. Tuo labiau kad per šiuos metus savivaldybės ir jų paskirti administratoriai įgijo nemažai patirties tiek rengiant projektus, tiek ir prižiūrint patį renovacijos procesą, darbų kokybę. O iškilus įvairiems klausimams ar problemoms, visuomet galima kreiptis į BETA specialistus.
„Matome, kad šis renovacijos modelis pasiteisino, tad tikslinga jį tęsti, išlaikant projekto finansavimo, organizavimo ir įgyvendinimo sąlygas, kurios priimtinos visoms pusėms: tiek savivaldybėms, tiek jų paskirtiems administratoriams, tiek patiems būstų savininkams“, – pabrėžė V. Serbenta.
Ekonomikos variklis
Įsibėgėjęs renovacijos traukinys išjudino ir statybų sektorių. Bendros investicijos nuo pat programos įgyvendinimo pradžios siekia per 0,5 mlrd. eurų.
Pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo bendri statybų mastai, tačiau iš dalies statybų sektoriaus aktyvumą ir visos Lietuvos ekonomikos augimą palaiko būtent renovacija. Vien pernai daugiabučių atnaujinimo darbus vykdė beveik 170 statybos įmonių, didžioji jų dalis – lietuvių.
Kaip pažymi Teritorinės Panevėžio darbo biržos laikinai direktoriaus pareigas einanti pavaduotoja Audronė Biguzienė, nors 2016 m., palyginti su 2015 m., laisvų darbo vietų registracija statybų sektoriaus darbuotojams Panevėžio mieste ir rajone sumažėjo 12 proc., o įdarbinimas – beveik 9 proc., gerokai išaugo veikla pagal verslo liudijimą. Pavyzdžiui, palyginti 2015 m. ir 2016 m. rugsėjo mėnesius, verslo liudijimų statybos darbams pernai padaugėjo 36 proc. Nors statybos sektoriaus darbuotojų mažėjo, bent Panevėžyje darbdaviai nuolat ieško kvalifikuotų specialistų. Jų poreikis visoje Panevėžio apskrityje ypač išaugo didėjant renovacijos mastams.
„Statybų sektoriaus darbuotojai visuomet paklausūs, ypač specialistai. Gal žiemą šiek tiek sumažėja darbo skelbimų, bet ir dabar turime ką pasiūlyti. Statybininkai tikrai neužsibūna Darbo biržoje“, – tikino A. Biguzienė.
Tarp lyderių
Renovacija neaplenkė nei didžiųjų miestų, nei mažesnių savivaldybių. Panevėžys, praktiškai visais metais buvęs tarp renovacijos lyderių, ir pernai buvo daugiausia daugiabučių renovavusių miestų dešimtuke – iš viso (nuo 2013 m.) mieste atnaujinti 47 daugiabučiai, o Panevėžio rajone – dar 29.
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas teigė, kad tai jo visiškai nestebina. Panevėžiečiai buvo vieni pirmųjų, kurie patikėjo renovacijos nauda ir ryžosi atnaujinti savo daugiabučius, o jų pavyzdžiu seka kiti. Už renovaciją atsakingiems Savivaldybės atstovams nereikia įtikinėti žmonių atnaujinti savo namus. Meras svarsto, kad tam įtakos turi ir itin stiprios gyvenamųjų namų bendrijos, aktyviai besirūpinančios, kad jų nariai gyventų ne tik saugiai, gražiai, bet ir kokybiškai.
„Manyčiau, kad viena iš priežasčių, kodėl mūsų miestas patenka tarp renovacijos lyderių, – geras įdirbis. O kaip žinia, geri pavyzdžiai užkrečiami“, – sakė R. M. Račkauskas.
