Vieno Panevėžio Vilties gatvės daugiabučio gyventojai, ilgus metus taikstęsi su kaimyno keistumais, pastaruosius du mėnesius kenčia jo išpuolius ir nebeišmano, kur prašyti pagalbos.
Per langus ir balkono turėklus lauk skrieja mėtomi daiktai, laiptinė išklota antklodėmis ir pledais, ant laiptinės palangių išdėliotos pagalvėlės. Negana to, kaimynai nuolat girdi grasinimus, o viena gyventoja ne juokais persigando, kai keistuolis iš lauko pusės šepečio kotu užrėmė jos buto duris.
Įsismarkavusiam vyriškiui apraminti nuolat kviečiama policija, tačiau, anot kaimynų, kaskart pareigūnai išvyksta pastarąjį vien pakalbinę.
Įspėjo apie keistą kaimyną
Problemų Vilties gatvės daugiabučio žmonėms keliantis kaimynas dar visai neseniai gyveno su mama.
Namo gyventojai tvirtina iš jos girdėję, esą sūnui diagnozuota psichikos liga.
Kitados jis turėjęs ir šeimą, ir automobilį.
Tačiau kaimynai teigia nė karto nematę, kad kas iš šių artimųjų jį lankytų, o vairavimas pastaruoju metu tapo grėsmingas. Anot jų, iš kiemo vyriškis išlekia žvėrišku greičiu, į nieką nekreipdamas dėmesio.
„Keistas tas žmogus atrodė ir anksčiau, į kiemą išeidavo pusnuogis. Su kaimynais arba nesisveikindavo, arba sveikindavosi kažkaip perdėm demonstratyviai“, – pasakoja viena iš kaimynių.
Namo gyventojai sako negalintys atsakyti, kiek laiko keistasis kaimynas čia gyvena.
Pasak jų, senbuvių beveik nebelikę, o atsikrausčiusieji prieš dešimtmetį ar kiek seniau jį jau rado gyvenantį. Viena kaimynė prisiminė, kad vos atsikėlusiai kiti gyventojai papasakojo, kad yra čia toks keistokas žmogus.
„Bet aš buvau patikinta, kad jis grėsmės nekelia“, – sako moteris.
Pro langus skrieja visokie rakandai
Pasak kaimynų, porą pastarųjų dešimtmečių kokių nors ypatingų išpuolių jų namo keistuolis nekėlė. Bet prieš porą mėnesių pradėjęs kaimynams priekaištauti, esą visi jie triukšmauja.
Pripuolęs prie lipančiųjų laiptais liepdavo eiti tyliau, reikalaudavo ir kalbėti tyliau.
„Ypač kentėjo jo artimiausia kaimynė, su juo turinti bendrą sieną. Jam vis atrodydavo, kad toji rami ligota senutė triukšmauja. Puldavo daužyti jos sieną ir duris. Dažniausiai daužydavosi naktimis“, – pasakoja namo gyventoja.
Kita tos pačios laiptinės gyventoja prisiminė, jog keistuolio mama guodėsi, kad sūnui nustojus gerti vaistus, išrašytus jo psichikos būklei stabilizuoti, jo elgesys darosi agresyvus.
„Netrukus jo mama kažkur dingo, tikriausiai bus kur nors išvažiavusi. O tuomet pro langą pradėjo skristi jos daiktai“, – pasakoja kitas Vilties g. daugiabučio gyventojas.
Anot jo, pro langą taip išskrido lagaminas su įsišėlusio kaimyno motinos rūbais, dar kaži kokie buities daiktai.
„Išmėtęs motinos daiktus, kaimynas nenurimo. Ėmė mėtyti, kas buvo kaimynų palikta bendrai naudojamuose balkonuose. Tada jau skrido kėdės, taburetės, suoleliai, skalbinių džiovyklė“, – vardijo Vilties gatvės daugiabučio gyventojai.
Pareigūnų sulaukė, pagalbos – ne
Tarsi viso to būtų maža, vieną rytą atsikėlę daugiabučio žmonės laiptinę rado išklotą kilimu, antklodėmis ir net rankšluosčiu.
„Pamačiusi nuklotą laiptinę, prisiminiau, kaip tas žmogus visus mus tildydavo, sakydavo, kad per garsiai lipame laiptais, per garsiai kalbame. Tuomet pagalvojau, kad gal dėl ligos jis kiekvieną garsą girdi šimteriopai stipriau nei kiti. Gal ant laiptų patiesta antklodė yra savotiška garso izoliacija?“ – svarsto kaimynė.
Pasak gyventojų, ne vienas jų buvo išplūstas kaimyno, o vienos moteriškės buto duris iš lauko pusės keistuolis net užrėmė šluotkočiu.
Matydami, kad kaimynui reikia pagalbos, daugiabučio gyventojai pasakoja pastarosiomis dienomis ne kartą kvietę policijos pareigūnus.
Tikėjosi, kad šie pasirūpins, jog ligonis vėl gautų vaistų.
Tačiau pareigūnus jis sutikdavo ramiai, tad šie Vilties gatvės daugiabutyje užtrukdavo trumpai – paklausę keistojo kaimyno, gal reikia pagalbos, o šiam atsisakius, išvažiuodavo.
„Policija nei jam, nei mums nieko nepadėjo. Gyventi tokioje kaimynystėje darosi pavojinga, o pagalbos nėra. Negi reikia laukti, kad neadekvačiai besielgiantis žmogus ką nors padarytų sau ar kitam“, – guodėsi gyventojai.
Matydami, kad tokie vienkartiniai iškvietimai – bevaisiai, nuo kaimyno kenčiantys panevėžiečiai pasakoja jau surinkę keturias dešimtis parašų ir rengiasi Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei miesto Savivaldybei įteikti prašymą pasirūpinti neadekvačiai besielgiančiu žmogumi.
Plaukia pranešimai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė patvirtino, kad pastarosiomis dienomis iš vieno Vilties gatvės daugiabučio gyventojų pranešimų apie netinkamą kaimyno elgesį tikrai sulaukta.
„Į tokius pranešimus policija reaguoja, į nurodytą vietą vykstame. Tačiau, jei asmuo, apie kurį pranešama, nekelia grėsmės aplinkiniams ir sau, tenka palikti jį ten, kur radome“, – konstatavo O. Jukniūtė.
Anot policijos atstovės, reali grėsmė nustatoma tuomet, kai pareigūnų akivaizdoje asmuo elgiasi agresyviai: žaloja ar bando sužaloti kitus, akivaizdžiai grasina, niokoja turtą, grasina pats nusižudysiąs.
Per jėgą pas gydytojus netempia
Panevėžio socialinių paslaugų centre jau pusantrų metų veikia Socialinių paslaugų bendruomenei skyrius.
„Tokį skyrių teko įkurti, nes pradėjome gauti vis daugiau informacijos apie apleistus, savimi pasirūpinti nepajėgiančius panevėžiečius. Jie – toli gražu nebūtinai senyvo amžiaus“, – sako įstaigos direktorė Lina Kazokienė.
Anot jos, tarp tokių žmonių, kuriems reikalinga pagalba, yra ir sergančiųjų psichikos ligomis.
Socialinių paslaugų bendruomenei skyriui vadovaujanti Dženeta Navikienė pasakoja, jog apsilankius pas apleistą ar asmenį, kurio elgesys kelia problemų aplinkiniams, pirmiausia stengiamasi su juo užmegzti ryšį bei įgyti pasitikėjimą.
„Toli gražu ne visada ryšys užsimezga vos nuėjus, tad būna, kad lankyti žmogų tenka ne kartą“, – sako Dž. Navikienė.
Įgijus žmogaus pasitikėjimą, anot pašnekovės, jam siūloma įvairiapusė pagalba, jei reikia, jis palydimas pas medikus. Paskyrus gydymą prižiūrima, kaip vartojami vaistai.
Visgi ir L. Kazokienė, ir Dž. Navikienė pripažino: nors pagalbą itin stengiamasi įsiūlyti, ji priimama toli gražu ne visuomet.
„Jėga pas gydytojus žmogaus tikrai nenutempsime, o jeigu jis negeria išrašytų vaistų, per jėgą jų taip pat nesugirdysime“, – konstatavo L. Kazokienė.
