Būsimųjų pirmokų tėvai, planuojantys savo atžalas leisti
į darželiuose-mokyklose esančias pirmąsias klases, iki šiol skendėjo
nežinomybėje – leidimas šiose mokymo įstaigose komplektuoti pirmokų klases buvo
duotas tik šiems mokslo metams ir tik po to, kai dalis miesto bendruomenės
aktyviai pasipriešino dėl šių mokyklėlių uždarymo. “Į mano kabinetą užsukantiems
tėvams neturiu ką atsakyti: ar kitais mokslo metais bus komplektuojama pirma
klasė – neaišku”,- kalbėjo “Taikos” darželio-mokyklos direktorė Zina Jovaišienė.
Tokia situacija nepatenkinti būsimųjų pirmokų tėvai pasiskundė pirmajai šalies
poniai A.Adamkienei.
Kalbos skiriasi nuo darbų
“Taikos” darželio-mokyklos vadovės Z.Jovaišienės ir priešmokyklinio ugdymo pedagogių Jolantos Damalakaitės bei Daivos Pranaitienės teigimu, savo atžalų saugumu, profesionaliu ugdymu besirūpinantys tėvai mokymo įstaigos administraciją klausimais, kada bus galima pateikti pareiškimus lankyti pirmąją klasę, atakuoja jau seniai – beveik visi viliasi, jog priešmokyklinio ugdymo grupes “Taikoje” lankantys mažyliai galės mokslus tęsti šios įstaigos pirmojoje klasėje. “Nors pareiškimai į pirmąją klasę nepriimami, tėvai jau reiškia pageidavimus čia mokyti savo vaikus. Norą patikėti savo atžalų mokymą mūsų mokyklos pedagogams jau pareiškė 37 būsimųjų pirmokų tėvai. Jie viliasi, kad galės pasirinkti pageidaujamą mokyklą, tačiau sunerimę: jeigu pirmokų klasė “Taikoje” nebus komplektuojama, jiems reikėtų tenkintis tuo, kas liko – leisti vaikus į tą mokymo įstaigą, kurioje dar liko vietų”,- pasakojo pedagogė D.Pranaitienė.
Darželio-mokyklos ir tėvų bendruomenės atstovai apie iškilusias problemas šią savaitę kalbėjosi su miesto Savivaldybės administracijos direktoriumi Visvaldu Matkevičiumi. “Pokalbis su juo teikia vilčių”,- sakė D.Pranaitienė. Jos teigimu, valdininkas lyg ir pritarė tam, kad darželiai-mokyklos turėtų išlikti. Pokalbyje dalyvavusios pedagogės linkusios manyti, kad mažųjų mokyklų sąskaita savo padėtį siekia pagerinti didžiosios – kai kurioms sunkiai sekasi komplektuoti pirmokų klases. “Jei ir nebus leista pirmokams mokytis mūsų įstaigoje, vidurinės mokyklos neką išloš – planavusieji pasirinkti mūsų įstaigą išsibarstys po kitas mokyklas, juk neis visa priešmokyklinio ugdymo grupė į vieną mokyklą”,- kalbėjo Z.Jovaišienė.
Poniai A.Adamkienei išsiųstame laiške dalis būsimųjų pirmokėlių tėvų teigia, kad Panevėžyje veikiantiems darželiams-mokykloms miesto Savivaldybė kasmet trukdo komplektuoti pirmąsias klases, motyvuodama per brangiu tokio pobūdžio mokymo įstaigų išlaikymu bei bendrojo lavinimo mokyklų tuštėjimu. “Švietimo skyriui darželiai-mokyklos nereikalingi ir jas siekiama uždaryti. Mes kreipiamės į Savivaldybės atstovus, Švietimo skyriaus vadovą – ponai pažada atsižvelgti į pageidavimus, bet priima priešingus sprendimus”,- rašoma laiške pirmajai šalies poniai. Būsimųjų pirmokų tėvai mano, kad, esant tokiai neapibrėžtai situacijai dėl darželių-mokyklų ateities, manipuliuojama tėvų jausmais ir žaidžiama vaikų likimais.
“Jau trečius metus gyvename nežinomybėje. Suprantame, kad vaikų mažėja ir pedagogams gresia nedarbas. Tačiau kodėl esant tokiai situacijai nesivadovaujama konkurencijos principu – tegul sprendimą, kur leisti mokytis savo vaikus, priima tėvai”,- mano “Taikos” darželio-mokyklos direktorė.
Situaciją tiria nepriklausomi ekspertai
Vakar posėdžiavusi Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbo grupė pateikė pasiūlymą kitais mokslo metais leisti darželiams-mokykloms komplektuoti po vieną pirmokų klasę. Tolesnė šių mokymo įstaigų ateitis kol kas dar neaiški. Pasak Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio, Panevėžyje visą mėnesį dirba nepriklausomų ekspertų iš Kauno grupė. Jie įvertins švietimo bei demografinę situaciją mieste ir pateiks savo išvadas. Jos, E.Kuchalskio teigimu, bus rekomendacinio pobūdžio, tačiau į ekspertų nuomonę bus atsižvelgta rengiant galutinį miesto švietimo įstaigų tinklo pertvarkos bendrojo plano variantą. “Ekspertai – žmonės iš šalies. Rengdami planą, nenorime vadovautis tik vietinių specialistų nuomone”,- teigė vyr. specialistas.
Jo nuomone, negalima spręsti kiekvienos mokymo įstaigos problemos atskirai. Kalbėdamas apie būsimųjų pirmokų tėvų kreipimąsi į A.Adamkienę, E.Kuchalskis sakė, jog teisės prašyti pagalbos niekas negali atimti, tačiau vargu ar pirmoji šalies ponia gali turėti įtakos priimti Savivaldybei sprendimą. “Pirmųjų klasių komplektavimas darželiuose-mokyklose pratęstas kitiems mokslo metams. Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbo grupė tikisi parengti visas švietimo įstaigas ir moksleivių tėvus tenkinantį švietimo įstaigų pertvarkos planą”,- tvirtino Švietimo skyriaus vyr. specialistas.
Pasigirdusias kalbas, neva nepriklausomiems ekspertams mokama iš darželių-mokyklų moksleivių krepšelių pinigų, E.Kuchalskis paneigė. “Jiems už darbą moka Savivaldybė. Galiu užtikrinti, kad nenaudojami nei moksleivių krepšelių, nei pedagogų atlyginimams skirtos lėšos”,- pabrėžė vyr. specialistas.
Nusivylusiųjų nebus
Miesto Savivaldybės tarybos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius teigė, kad kol kas kalbėti apie darželių-mokyklų ateitį ankstoka – laukiama nepriklausomų ekspertų išvadų. Jos turi būti pateiktos iki vasario 25-osios. Tik tuomet, pasak miesto Tarybos nario, bus galima kalbėti apie galutinę miesto švietimo strategiją. “Vakar švietimo įstaigų tinklo pertvarkos grupė aptarė šio plano gaires. Manau, kad nusivylusiųjų neturėtų būti”,- tvirtino V.Satkevičius.
Niekam ne paslaptis, kad, kalbėdami apie vaikų ir tėvų interesus, pedagogai nutyli kitą ne mažiau svarbią – nedarbo problemą. Mažėjant mokyklose vaikų, tiek mokytojų nebereikia. V.Satkevičius pabrėžė, kad Savivaldybė numato pagelbėti darbą prarandantiems pedagogams persikvalifikuoti. “Mokymo įstaigos gauna lėšų ne tik pedagogų kvalifikacijai kelti, bet ir juos perkvalifikuoti. Mokyklos vadovai gali jomis pasinaudoti – jei trečiokų mokytoja, išleidusi savo auklėtinius, nebegaus pirmokų klasės, nelaukiant to momento galima pradėti rūpintis jos perkvalifikavimu ir tam panaudoti skirtas lėšas”,- išeitį siūlė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
Galutinio varianto nėra
Tarybos narė Marija Milda Bagdonienė – tarp darželių-mokyklų egzistavimo šalininkų. Ji nemano, kad tokių mokyklų išlaikymas – pernelyg didelė prabanga Savivaldybei. “Leidimas komplektuoti po vieną pirmąją klasę – ne galutinis variantas. Kovo 3-iąją darbo grupė vėl rinksis į posėdį. Jau bus žinomos ekspertų išvados”,- taip apie tolesnę mokyklėlių ateitį kalbėjo M.M.Bagdonienė. Ją bene labiausiai baugina mokytojų nedarbo problema, nes tradicijos, kad vienoje mokykloje darbo dėl vaikų stygiaus netekęs pedagogas Švietimo skyriaus įdarbinamas kitoje – jau nebėra. “Mokytojas pats turi pasirūpinti savimi – lakstyti po mokyklas, lenktis prieš jų vadovus. Nedarbas tampa tik jo asmenine problema”,- apgailestavo miesto Tarybos narė.
Nors iš vakar pokalbyje dalyvavusių “Sekundės” pašnekovų taip ir nepavyko išgauti tikslaus atsakymo dėl darželių-mokyklų ateities, dienraščio duomenimis, šių mokymo įstaigų likimas jau nuspręstas. Sprendimu turėtų būti patenkinti visi, išskyrus 5 darželių-mokyklų vadovus – darbo grupės nariai aptarė galimybę ir ateityje šiose įstaigose komplektuoti pirmąsias klases, tačiau jos turėtų būti priskirtos prie bendrojo lavinimo mokyklų.
Vyksta tylus sunaikinimo procesas
Darželių-mokyklų bendruomenių asociacijos “Vaivorykštėlė” tarybos pirmininkė Birutė Valkūnienė mano, kad leisti dar vienerius mokslo metus šiose mokymo įstaigose komplektuoti po vieną pirmąją klasę – ne išeitis. Ji įsitikinusi, kad tai – tylaus darželių-mokyklų naikinimo proceso dalis. “Be galo apmaudu, kad tai daroma pašalinių žmonių – ekspertų rankomis”,- teigė B.Valkūnienė. Tarybos pirmininkei taip ir nepavyko ekspertų pasikviesti pasikalbėti su asociacijos atstovais – jie tvirtino esantys labai užimti. “Nemanau, kad šie žmonės vengia bendrauti – jie visi išties turi begalę darbų, pareigų. Susidariau įspūdį, kad ir jie suvokia savo keblią padėtį – Savivaldybei, prisidengus ekspertais, paprasčiau likviduoti nepageidaujamas mokyklėles”,- sakė “Sekundės” pašnekovė.
“Kakta sienos nepramuši”,- apie galimybę ginti savo ir kitų tėvų teisę rinktis kalbėjo asociacijos vadovė. Anot B.Valkūnienės, Europos šalys, netgi sostinė, remia mažų, saugių mokyklų kūrimą, o Panevėžyje vykdomas jų naikinimo procesas. “Kodėl tada planas vadinamas optimizavimo, jei jo esmė – ne kaip sutaupyti švietimui skiriamas lėšas, o likviduoti Savivaldybei nereikalingas mokyklėles, kurios, skirtingai nei didžiosios, pritraukia vis daugiau norinčiųjų jose mokytis?”- stebėjosi asociacijos tarybos pirmininkė.
Ne tarybiniai laikai
Ponios A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo konsultantė Sigutė Kačinskienė “Sekundei” patvirtino, kad “Taikos” darželio-mokyklos tėvų laišką fondas gavo. “Apgailestauju, bet šioje situacijoje ponia Alma vargu ar gali padėti. Jau nebe tie laikai, kai aukšto valstybės vadovo žmonos skambutis galėtų lemti savivaldybės sprendimus”,- teigė S.Kačinskienė. Pasak jos, pirmoji šalies ponia supranta tėvų nerimą, palaiko jų norą turėti galimybę pasirinkti pačią tinkamiausią savo vaikui mokymo įstaigą, bet šią problemą tėvai turėtų spręsti ten, kur priimami sprendimai, – miesto Savivaldybėje.
Miesto Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius “Sekundei” sakė, kad “Taikos” darželio-mokyklos bendruomenės atstovams nieko nežadėjęs – sprendimus priima ne jis, o Savivaldybės taryba. “Tačiau į bendruomenės nuomonę būtina atsižvelgti”,- mano V.Matkevičius. Jis, kaip ir kiti “Sekundės” pašnekovai, patarė neužbėgti įvykiams už akių ir palaukti ekspertų išvadų, bet pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus privalu išklausyti ir tėvų pageidavimų. Administracijos direktorius nemano, kad pagrindinė priežastis, skatinanti Savivaldybę atsisakyti darželių-mokyklų, – pernelyg brangus jų išlaikymas. “Jeigu taip skaičiuosime, galime prieiti iki absurdo”,- sakė V.Matkevičius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
