Nuo ateinančių metų Lietuvoje gali įvykti skaudus lūžis – daliai negalią turinčių žmonių gresia netekti darbo vien todėl, kad valstybė neranda lėšų jų atlyginimų subsidijoms. Žmones su negalia Panevėžyje vienijančios organizacijos atstovai tvirtina, jog jau dabar Aukštaitijos sostinėje jiems nėra lengva rasti darbą, o ateityje įsidarbinti gali tapti beveik neįmanoma.
Neįgaliųjų organizacijos perspėja, kad toks „taupymas“ gali atsirūgti su kaupu – subsidijoms nerastos lėšos virs nesumokėtais mokesčiais, nedarbo pašalpomis, kompensacijomis už šildymą ir užimtumo iššūkiais.
Bet svarbiausia – taip ilgai siekta negalią turinčių žmonių integracija gali nueiti vėjais.
Vežimėlis – ne kliūtis dirbti gamykloje
Panevėžietis Žilvinas Kliopmanas jau ketvirti metai dirba bendrovėje „Adax“.
Tik skirtingai nei daugelio dirbančių šioje gamykloje, Žilvino darbo vietą iš dalies finansuoja valstybė.
Mat panevėžietis nuo gimimo turi judėjimo negalią – po nesėkmingos stuburo išvaržos operacijos kūdikystėje jis visam gyvenimui neteko galimybės valdyti kojų.
Žilvinas ne kartą ir viešai yra pasakojęs, kad vaikystėje dėl negalios jam net nebuvo leista lankyti mokyklos, mat švietimo valdininkams pasirodė, jog nevaikštantis vaikas „traumuoja“ kitus mokinius. Tad dabar jis stengiasi atsigriebti – daug keliauja, žaidžia ir kitus moko bočios paslapčių, dalyvauja įvairiuose renginiuose.
Didžiąją dalį jo dienos užima darbas.
Pasak Ž. Kliopmano, darbas jam ne tik galimybė užsitikrinti sotesnį kąsnį, bet ir bendravimas, veikla, kurioje gali save realizuoti.
„Dirbu tokį darbą, kurį su savo negalia galiu dirbti. Tokie kaip aš vežimėliuose įmonėje esame keturi darbuotojai. Žmogui su negalia darbas be galo svarbus, pradedant finansais ir baigiant pasitikėjimu savimi, dažnam jo trūksta. Tikrai labai norėčiau dirbti ir toliau“, – sako Ž. Kliopmanas.
Gresia masiniai atleidimai
Sunkią negalią, arba iki 25 proc. dalyvumo lygį, turintys darbuotojai bent kol kas gali būti ramūs. Jų darbo užmokestį valstybė iš dalies finansuoja neterminuotai.
Tačiau tiems, kuriems nustatytas 30–40 proc. dalyvumo ar vidutinio neįgalumo lygis, gresia likti be darbo.
Dirbančių neįgaliųjų asociacija skaičiuoja, kad dėl naujosios tvarkos nuo kitų metų pradžios darbo vietas praras mažiausiai tūkstantis žmonių su vidutine negalia.
Dar keli tūkstančiai jų bus priversti iš darbo rinkos pasitraukti 2027-aisiais.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, asmenų su negalia darbo vietoms subsidijuoti reikia mažiausiai 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos.
Nuo tokių valstybės subsidijų Lietuvoje priklausomi daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių darbuotojų.
„Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos. Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis – tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą“, – teigė Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Paskata įdarbinti
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša tvirtina: sprendimas neskirti subsidijų negalią turinčių žmonių įdarbinimui yra tiesiog pasityčiojimas.
Tik labai nedidelė dalis jų įsidarbina be valstybės paramos, bet didžiajai daliai neįgaliųjų – tai garantas, kad turės darbą ir kiek sotesnio pragyvenimo šaltinį.
„Kai išgirdome tokią žinią, buvome šokiruoti. Tai tiesiog apsileidimas. Kaip galima pamiršti, kad mūsų visuomenėje yra tokių žmonių? Laukiame, kaip ši problema išsispręs. Juk negalią turintys žmonės negali konkuruoti darbo rinkoje su sveikais dirbančiaisiais. Neįgaliųjų lėtesnis darbo tempas, jie tiek nepadarys, kiek sveiki jų kolegos, be to, tokie žmonės dažniau priversti imti nedarbingumo pažymą. Negalia duodama ne dėl tinginystės, o kad žmogus turi sveikatos problemų“, – kalbėjo J. Dumša.
Anot jo, neįgaliesiems darbas suteikia galimybę ne tik užsidirbti, bet ir pasijausti lygiaverčiais visuomenėje.
„Žmogus yra socialus, jam reikia būti tarp žmonių. Pas mus į centrą ateina nemažai žmonių, kuriems gyvybiškai reikia bendravimo, įvairios veiklos padeda savotiškai užpildyti tą tuštumą, nes darbdaviai vis dar nedrąsiai priima neįgaliuosius, ypač turinčius psichikos negalią“, – pažymi J. Dumša.
Jo teigimu, Panevėžyje veikė nemažai socialinių įmonių, ypač regėjimo negalią turintiems asmenims, bet jos viena po kitos užsidarė.
Anot pašnekovo, žmonėms su negalia Panevėžyje nėra lengva rasti darbą, o jei valstybė nebekompensuotų dalies jų darbo užmokesčio, būtų dar sudėtingiau.
„Subsidijos padrąsina darbdavius bent jau pabandyti suteikti galimybę dirbti ir žmonėms su negalia. O dabar atsiras barjerai. Visiškai suprantu darbdavį, nes turint tokį darbuotoją kyla tam tikrų iššūkių, bet jei gautų subsidijas, daug lanksčiau žiūrėtų į žmonių su negalia įdarbinimą“, – mano J. Dumša.
Atleidimų neplanuoja
Panevėžyje veikiančioje bendrovėje „Pajuva“, užsiimančioje riešutų, sėklų, prieskonių ir prieskoninių žolelių kepinimu, pasterizavimu ir fasavimu, iš daugiau kaip 180-ies darbuotojų daugiau kaip pusė turi negalią.
Įmonės direktorius Alfredas Putkis sako jau sulaukęs sunerimusių negalią turinčių žmonių klausimų, ar po Naujųjų metų jie dar turės darbą.
„Patikinau, kad tikrai nėra ko nerimauti. Žmonių tikrai neatleisime. Mums svarbiausia gerai atliekamas darbas“, – tvirtina A. Putkis.
Anot jo, jau prieš kurį laiką subsidijų neliko įdarbinant lengvą negalią turinčius asmenis, tad, mano vadovas, verslui teks prisitaikyti ir prie naujos politikos.
Visgi jis pripažįsta, kad subsidijos tikrai buvo paskata įdarbinti kuo daugiau negalią turinčių asmenų.
Nebelikus subsidijų, naujiems darbuotojams bus sudėtingiau įsidarbinti.
O darbas žmonėms su negalia yra ne tik būdas užsidirbti, bet ir megzti socialinius ryšius.
Pasak bendrovės direktoriaus, kadangi įmonėje dirba nemažai asmenų su klausos negalia, daugelis nuolatinių darbuotojų jau pramokę net gestų kalbos. Darbo vietoje gimsta naujos draugystės ar net kuriamos šeimos.
„Subsidijų nutraukimas tikrai turės įtakos įdarbinant naujus žmones. Anksčiau patys kviesdavome negalią turinčiuosius, jų ieškodavome savais kanalais, bet nelikus subsidijų orientuosimės į visus norinčius įsidarbinti, neišskirsime nė vienos grupės“, – tvirtino A. Putkis.
