Vos po savaitės prasidėsiančiai Lietuvos dainų šventei rengiasi dažna mūsų krašto šeima. Didžiuliame tradiciniame renginyje dalyvaus maždaug po du iš šimto Panevėžio rajono gyventojų ir po vieną iš šimto panevėžiečių.
Šiųmetėje dainų šventėje dalyvaus maždaug 37 tūkstančiai muzikantų, dainininkų, šokėjų, artistų, menininkų. Panevėžio krašto žmonės turėtų būti gerai matomi net ir tokioje gausoje: miestas į šventę deleguoja per 1100, rajonas – per 800 dalyvių.
Gausi delegacija
Šiųmetėje dainų šventėje „Čia – mano namai“, anot organizatorių, turėtų dalyvauti maždaug 37 tūkstančiai muzikantų, dainininkų, šokėjų, artistų, menininkų. Panevėžio krašto žmonės turėtų būti gerai matomi net ir tokioje gausoje: miestas į šventę deleguoja per 1100, rajonas – per 800 dalyvių.
Privalomą šventės repertuarą parengė ir atrankas įveikė 35 Panevėžio miesto ir 42 rajono kolektyvai. Miesto delegacijoje daugiausia dainininkų, šokėjų ir Ansamblių vakaro dalyvių, rajono gyventojai savo kraštui gausiausiai atstovaus pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte ir Dainų dienoje.
Panevėžys į šventę siunčia septynis chorus, du dainų ir šokių ansamblius, du folkloro ansamblius, kanklininkių ansamblį, vokalinį ansamblį, liaudies instrumentų orkestrą, penkiolika liaudiškų šokių kolektyvų, du pučiamųjų orkestrus, keturias pučiamųjų orkestrų choreografines grupes.
Rajonui atstovausiančių kolektyvų sąrašas ilgas: du chorai, dešimt folkloro ansamblių, po vieną kanklių ir vokalinį ansamblį, liaudies instrumentų orkestras, dešimt liaudiškų kapelų, penki liaudies šokių kolektyvai, du mėgėjų teatrai, dešimt pučiamųjų orkestrų, kai kurie iš jų – su choreografinėmis grupėmis.
Dalyvių sąrašuose, be įvairių žanrų kolektyvų ir jų vadovų, įrašyti ir keli liaudies menininkai, prisistatysiantys tradicinėje mugėje ir amatų miestelyje, taip pat – Folkloro dienoje pasirodysiantys pavieniai muzikantai, pasakotojas.
Šokėjų miestas
Dainų šventės Panevėžio miesto savivaldybės koordinatorė Danguolė Čepukienė sako, kad miestui šiųmetėje šventėje atstovaus maždaug tiek pat žmonių, kaip ir ankstesnėse. Tiesa, tikėtasi kiek didesnės, maždaug pusantro tūkstančio siekiančios, delegacijos. Tačiau keli kolektyvai neperėjo atrankų, kai kurie chorai atrankose išvis nedalyvavo. Koordinatorė svarsto: galbūt išsigando, kad repertuaras per sunkus.
„Nors ir ne visai tokia, kaip planavome, mūsų delegacija, palyginti su kitais miestais, labai didelė. Ir labai jauna – šventei pasirengę daug vaikų kolektyvų, – teigia D. Čepukienė. – Tradiciškai bene labiausiai ryškūs būsime Šokių dienoje, Ansamblių vakare – į šiuos renginius vyksta nemažai labai stiprių kolektyvų.“
Ketina išsiskirti eisenoje
Anot koordinatorės, kolektyvai šventės laukia ne tik gerai pasirengę, bet ir būdami puikios nuotaikos: „Jaučiamės ramūs, nes šiais metais patyrėme itin daug organizatorių dėmesio, jie sau prisiėmė labai daug rūpesčių, puikiai sprendžiami finansavimo klausimai. Daug anksčiau, nei praėjusiose šventėse, buvo nustatyta transporto, maitinimo, apgyvendinimo tvarka.
Važiuosime nejusdami įtampos, nes jau viskas suplanuota, viskas žinoma, neturėtų būti to ekstremalaus lėkimo, kai vis iškyla nenumatytų problemų ir jas reikia skubiai spręsti.“
D. Čepukienės teigimu, jau dabar žinoma, kuriose trijose Vilniaus mokyklose apsigyvens panevėžiečiai, kiekvienam kolektyvui paskirtos konkrečios patalpos. Šventę organizuojantis Lietuvos liaudies kultūros centras apmokės ne tik kolektyvų keliones į Vilnių ir namo, bet ir dalį kelionių į repeticijas. Šokėjams, dainininkams, muzikantams nereikės važinėti miesto transportu, beveik kiekvienas kolektyvas turės po autobusą.
Koordinatorė informuoja, kad organizatoriams išsprendus transporto klausimus pavyko sutaupyti nemažai pinigų iš Savivaldybės šventei pasirengti skirtos 20 tūkstančių litų sumos. Lėšas ketinama panaudoti kolektyvams skatinti ir pasirengti vienam svarbesnių šventės renginių – iškilmingai eisenai.
„Esame kultūros sostinė ir norime tai pademonstruoti, prisistatyti ypatingai. Todėl stengsimės šventinėje eisenoje išsiskirti iš kitų. Pavyzdžiui, planuojame neštis kultūros sostinės simbolį kubą, apipintą gėlėmis, papuoštą tautiniais motyvais“, – atskleidžia kultūros darbuotoja.
Muzikantų rajonas
Šventės Panevėžio rajono savivaldybės koordinatorius Remigijus Vilys teigia, kad rajono delegacija šventėje išsiskirs tiek dydžiu, tiek įvairumu: „Bus beveik visų žanrų kolektyvų, neturime tik dainų ir šokių ansamblio. Net ir į pirmą kartą šventėje rengiamą Teatro dieną atrinkti du mūsų mėgėjų teatrai.
Pagal šventėje dalyvausiančių kolektyvų skaičių esame ketvirti Lietuvoje, o pagal žmonių skaičių patenkame į didžiausių Lietuvos delegacijų dešimtuką. Tradiciškai parodysime, kad esame muzikantų kraštas – važiuos daug pučiamųjų instrumentų orkestrų, kapelų.“
Pasak R. Vilio, šioje šventėje rajonui atstovaus kiek daugiau žmonių nei ankstesnėse. Delegacija galėjo būti ir dar didesnė: rajone esama itin daug stiprių kolektyvų, tačiau kai kurie iš jų dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasirengti šventei. Pavyzdžiui, ne visų liaudiškų kapelų sudėtis leidžia groti privalomus kūrinius.
Rengimosi sąlygų nepeikia
R. Vilys sako, kad specialiai Dainų šventei rajono Savivaldybė lėšų neskyrė – ruošimasis tradiciniam renginiui yra nuolatinis procesas, jis finansuojamas ne vienkartinėmis pinigų injekcijomis.
„Visą pasirengimo ciklą meno vadovams mokami atlyginimai, skiriamos lėšos instrumentams, koncertiniams kostiumams įsigyti, atrankoms, apžiūroms organizuoti. Iš biudžeto kultūrai skiriami pinigai dalijami pagal poreikį, pagal pasiektus rezultatus. Savivaldybės indėlis tikrai didelis – kad įsivaizduotume, kokių pinigų reikia, galiu pasakyti, kad moteriškas tautinis kostiumas kainuoja maždaug 2,5 tūkstančio litų“, – teigia rajono koordinatorius.
Jis pabrėžia, kad sąlygos rengtis šiųmetei šventei buvo neprastos: įvairioms veikloms finansuoti turėta tiek rajono biudžeto pinigų, tiek iš specialiųjų programų gautų lėšų. Be to, organizuojama nemažai renginių, vadinamųjų eksperimentinių švenčių, į kurias rengiasi atskirų žanrų kolektyvai, kartu atlieka bent po dalį privalomojo repertuaro kūrinių.
Pavyzdžiui, šiuo metu Panevėžio rajone vyksta Lietuvos jaunųjų menininkų meninės raiškos stovykla „Brass vasara 2014“, kurioje pučiamųjų orkestrų vadovai, atlikėjai, šokėjų grupės rengiasi Dainų šventei.
Tarp geriausiųjų – miežiškietės
Dainų šventė „Čia – mano namai“ prasidės jau kitą šeštadienį – pirmas jos renginys bus Kaune vyksiantis iškilmingas Dainų šventės 90-mečio minėjimas. Į jį pakviesti tik 2200 geriausių Lietuvos chorų ir vokalinių ansamblių dainininkų. Tarp atrinktųjų pateko vienas Panevėžio krašto kolektyvas – Miežiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Raskila“.
Dar po kelių dienų, liepos 2-ąją, Vilniuje vyks šventės atidarymo koncertas, pradėsiantis šventinių renginių maratoną: iki pat liepos 6-osios kasdien bus surengta po kelis tradicinius koncertus, vyks parodos, vakaronės.
Planuojama, kad daugiausia žmonių tradiciškai dalyvaus Dainų dienoje – organizatoriai dainuoti Vingio parke pakvietė per 12 tūkstančių dalyvių iš 350 kolektyvų. Maždaug pusaštunto tūkstančio žmonių pasirodys Šokių dienoje, „Vario audroje“ gros per tūkstantį muzikantų, šoks 420 šokėjų.
Kanklių koncerte gros per 600 muzikantų, Ansamblių vakaras turėtų sukviesti maždaug tris tūkstančius, Folkloro diena – maždaug keturis tūkstančius dalyvių.
Pirmą kartą šventės istorijoje bus surengta teatro diena „Dyvų dyvai“, per ją šalies mėgėjų teatrai rodys spektaklius pagal K. Donelaičio „Metus“. Svarbiu šventės akcentu taps liaudies meno paroda – maždaug pusė tūkstančio liaudies meistrų joje demonstruos geriausius per pastaruosius penkerius metus sukurtus darbus.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
