Bistrampolio dvaras, garsėjantis vasaros kultūriniais renginiais, šįkart po savo stogu priglaudė profesionalius menininkus ir mėgėjus. Ir pirmą kartą paėmusieji teptuką, ir norintieji pagilinti savo žinias visą savaitę įdėmiai klausėsi tapytojų aiškinimų, susipažino su akvarelės pradmenimis, savita liejimo technika.
Mokėsi iš profesionalų
Bistrampolio dvare septyni profesionalūs dailininkai ir nemažas būrys mėgėjų atsidavė kūrybos mūzai. Seniai puoselėję norą tapyti įvairaus amžiaus panevėžiečiai nuo pirmos dienos skubėjo pasimokyti klasikinės, modernios, originalios akvarelės liejimo technikos.
Pleneras ir edukacinis projektas „Bistrampolio dvaro erdvėse“ skirtas dailininkui Stasiui Kavaliauskui atminti. Į renginį buvo pakviesti žinomi Lietuvos akvarelininkai.
Kartu su jais lieti akvarelių pasiūlyta ir menininkams mėgėjams. Pasinaudoti galimybe suskubo nemažas būrys įvairaus amžiaus panevėžiečių – buvo ir šešiolikmečių, ir septyniasdešimtmečių. Tiesa, įgyvendinti svajonę panoro vien tik dailiosios lyties atstovės. Vienoms užteko kelių pamokų, kitoms reikėjo daugiau, bet visos įdėmiai klausėsi profesionalių menininkų.
Tapytojas Alvydas Stauskas supažindino mokines su klasikine akvarelės liejimo technika, Eugenijus Nalevaika atskleidė modernios technikos subtilybes. Susidomėjusiosios originalia akvarelės liejimo technika buriavosi apie akvarelininką Benjaminą Jenčių.
Valerijos Tarabildienės pamokos nukėlė ryžtingai nusiteikusias įgyti žinių jaunąsias menininkes į baltų pasaulį. Rimtas Tarabilda mokines supažindino su mišria akvarelės liejimo technika, o Saulės Urbonavičiūtės-Beinorienės mokymai labiau patiko svajoklėms, norinčioms įterpti romantiškų detalių.
Įdomiai komponuojanti, jungianti linijų ir dėmių plotus, laisvais potėpiais kurianti spalvinę harmoniją Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė pakvietė panevėžietes susipažinti su vertikalios linijos teptukų metodu.
Spaudė iš vidaus
Plenero rengėjai prisipažino nesitikėję sulaukti tiek daug norinčiųjų pasimokyti iš profesionalų. Buvo planuojama, kad kiekvienas iš septynių plenere dalyvaujančių dailininkų turės po vieną mokinį. Tačiau pasiryžusiųjų įminti akvarelės liejimo paslaptis buvo kelis kartus daugiau.
Vienos dvare su dailininkais praleido vos dieną kitą, kitos čia lankydavosi kasdien. Viena tokių – panevėžietė Regina Kriščiūnienė. Ji neslepia, kad rankose rimčiau teptuką laiko pirmą kartą.
„Galbūt viduje visuomet buvo toks noras piešti, tačiau taip gyvenimas pasisuko, kad teko nueiti kitu keliu. Todėl iš vidaus veržėsi toks poreikis. Tad radusi laisvo laiko nutariau save palepinti ir pabandyti įgyvendinti svajonę. Juo labiau kad tai savotiška relaksacija, o kurti visuomet yra džiaugsmas. Tad kodėl gi nepabandyti?“ – sako verslo įmonėje dirbanti R.Kriščiūnienė.
Ji baigė kūno kultūrą, tačiau gyvenimo nesusiejo su pasirinkta specialybe. Moteris neslepia, kad labiausiai jai spalvų gama patinka reikšti plūstančias emocijas.
„Tačiau šiuo metu darau tai, ką daro mano mokytojai, nes trūksta elementarių žinių. Man viskas čia naudinga“, – kalbėjo pašnekovė.
R.Kriščiūnienė džiaugiasi pabandžiusi tapyti ir galimybe stebėti, kokias technikas taiko profesionalūs menininkai.
„Tai tikrai puiki pramoga. Sulaukiame vertingų profesionalių tapytojų patarimų“, – džiaugiasi mokinė.
Vietoje ir laiku
Dar viena mokinė – dailės mokytoja Aida Bijanskienė – sakė, kad profesionalūs dailininkai negaili patarimų, o tokių nerasi jokiuose vadovėliuose. Vaikus piešti mokanti moteris tikino, kad dirbti su savo srities žinovais jai labai svarbu, juo labiau kad yra kai ką primiršusi. Pasak A.Bijanskienės, dirbdama su vaikais yra nuleidusi kartelę.
„Čia ir save pačią galiu išbandyti – tai geriausios pamokos, kokios gali būti“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji neslepia, kad kūrybinį darbą apleido.
„Nors visuomet noras tapyti buvo, tačiau iki šiol nepavykdavo jo įgyvendinti. Todėl tas pleneras vietoje ir laiku“, – kalbėjo dailės mokytoja.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite liepos 27 d. „Sekundėje“.
