Krekenavos, Upytės, Vadaktėlių parapijų klebono Gedimino Jankūno į trečiąjį dailininkų plenerą sukviesti aštuoni Lietuvos menininkai ir viena dailininkė iš Baltarusijos šiemet, kaip patys juokauja, apipaišė Krekenavą bei Upytę.
Jau trečią vasarą savaitei į Krekenavą susirenka būrys dailininkų.
Šiemet į šį miestelį sugužėjo Vilniaus, Kauno bei Druskininkų menininkai ir viešnia iš Baltarusijos miesto Nesvyžiaus.
Kaip yra juokavęs plenerų iniciatorius kunigas G. Jankūnas, kurti dailininkai sukviečiami turint gana pragmatinių tikslų – išvykdami jie palieka savų darbų.
Ankstesnių metų darbai būdavo dovanojami Krekenavos parapijai, jie iki šiol puošia šios parapijos namų sienas.
Šiemet sukurtieji jau padovanoti Upytei.
Nepaprastas paprastumas
Plenero kuratorei, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno miesto akvarelės sekcijai vadovaujančiai Violetai Židonytei įstrigo didžiulės erudicijos klebono G. Jankūno mintis, jog per kūrybą, įprasmintus vaizdus menininkai atskleidžia Dievo slėpinius.
„Ir Krekenavoje, ir Upytėje justi ypatinga aura, kuri išties įkvepia kūrybai“, – patikino V. Židonytė. Anot jos, aplinkos sakralumas neabejotinai atsispindi ir plenero dalyvių kūriniuose, ką pajus pamačiusieji Upytei dovanotus darbus.
„O dar turėjome didelę malonę – vykstant plenerui, Krekenavos bazilikoje buvo švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikos pašventinimo atlaidai, kitaip – Snieginė. Mišioms per šiuos atlaidus vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas. Man buvo didžiulė garbė, nes vyskupas jų metu vilkėjo šilkinį religinį rūbą arnotą, prieš metus mano ištapytą gėlėmis, po to dar papildytą religiniais simboliais“, – džiaugėsi V. Židonytė.
Įspūdingąjį arnotą su žolynų vaizdais menininkė kūrė Žolinės šventei, tačiau jis taip pat tiko švenčiant Snieginės atlaidus.
O Upytė plenero dalyvius sužavėjo, pasak V. Židonytės, nepaprastu paprastumu.
Jai pačiai itin patiko kukli medinė šio miestelio bažnyčia. Buvo smagu, kad miestelio erdvėse dailininkams tapant, procesą stebėjo dviračiais atvažiavę vaikai ir, kaip menininkei pasirodė, jautėsi išdidūs, kad toks pleneras vyksta jų Upytėje.
V. Židonytė skaičiuoja šiame plenere sukūrusi apie dešimt kūrinių.
Iš jo išsivežanti ir daugybę įspūdžių, kuriuos jau būdama Kaune sudėsianti į kitus darbus.
Gaudė šviesą
Genutė ir Virginijus Sutkai į šį plenerą atvyko iš Druskininkų. Menininkai pasakoja, jog didžiulį įspūdį jiems padarė Krekenavos bazilikos aplinka, įspūdinga Upytės šventovė.
„Stengiausi pagauti ir įamžinti, kaip Upytės bažnyčią iš lauko apšviečia saulė, koks pro langus patekęs apšvietimas sklinda iš bažnyčios vidaus“, – sako G. Sutkienė.
O V. Sutkus sako atkreipęs dėmesį, kokios skirtingos, kokios savitos Krekenavos bei Upytės šventovės.
Sutuoktinius sužavėjo ir platūs Nevėžio slėniai, įkvėpė kūrybai unikalus vietovės reljefas.
„Abu esame dailės pedagogai ir daug laiko kūrybai neturime. Tad per plenerą gavę galimybę kurti, o drauge bendraudami su kolegomis, patobulėjome ir profesine prasme“, – kalbėjo V. Sutkus.
Atkreipė dėmesį į bažnyčias
Iš Baltarusijos miesto Nesvyžiaus į plenerą atvykusi dailininkė Marija Mara sako pajutusi, kaip ypatingai Krekenavoje bei Upytėje branginamas kultūrinis paveldas, atkreipė dėmesį į puikiai sutvarkytas abiejų miestelių bažnyčias.
Ši Baltarusijos dailininkė kūrė pastelės technika. Tokia, kokia kūrė ir garsusis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
„Man atrodo, kad pastelė Lietuvoje nėra itin populiari, bet noriu pabrėžti, jog tai labai turtinga technika“, – teigė M. Mara.
Traukia sugrįžti
Kaunietis menininkas Valentinas Varnas tvirtino, kad jį plenero metu supo, kurti skatino neįtikėtina Krekenavoje bei Upytėje tvyranti ramybė.
„Nesinori iš čia išvažiuoti, o išvažiavęs norėčiau dar ne kartą sugrįžti“, – prisipažino kūrėjas.
Plenero organizatorė V. Židonytė studijų kurso draugą V. Varną pristatė kaip dailininką, tapantį žiemą vasarą iš natūros.
Pats jis pasakoja daugybę kartų tapęs upių tėvą Nemuną, o dabar plenere jį patraukė Nevėžio upės vaizdai.
V. Varno ir M. Maros darbų paroda „Apmąstymų sodai“ lieka Krekenavoje. Paroda džiugins Žolinės atlaidų svečius.
Mūzos aplankė Upytėje
Kaunietei dailininkei Eglei Petraitytei-Talalienei, kaip pati prisipažįsta, įspūdį padarė tai, kad Krekenavoje yra kunigavęs pats Maironis. Įkvėpimą jai kėlė šio kunigo ir poeto apdainuotas susimąstęs tamsus Nevėžis.
„Iš tiesų Maironį labiau laikiau mūsų, tai yra Kauno, žmogumi, dirbusiu šiame mieste esančios kunigų seminarijos rektoriumi. Tad buvo malonu šio dvasininko pėdsakų aptikti ir Krekenavoje“, – sako menininkė.
O apsilankiusią Upytėje ją žavėjo ne tik medinė bažnytėlė, bet ir Upytės tradicinių amatų centras, kuriame audžiamos puikios tautinės juostos. Tad savo kūryboje dailininkė įamžino ir jas.
Taip pat iš Kauno atvykusią dailininkę Mariją Rastenienę itin sudomino pro Upytės bažnyčios langus sklidusios šviesos nutvieksta klausykla. Ją vaizduojantis paveikslas padovanotas Upytės parapijai ir bus eksponuojamas jos salėje.
Komplimentų Upytei negailėjo ir vilnietė menininkė Saulė Urbanavičiūtė.
„Džiaugiuosi turėjusi galimybę tapyti Upytę, kurios bažnyčia iš tolo šviečia subtilia spalva, traukiančia pakeleivio akį“, – sako dailininkė.
