G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje
pristatyta dailininko Stasio Kavaliausko (1935-2003) knyga “Senovės lietuvių deivės ir dievai. Mitologinės būtybės”.
“Stasio Kavaliausko panevėžiečiams pristatyti nereikia. Jis įaugęs į mūsų miesto kultūrą ir dvasią. Prieš dvejus metus Amžinybėn išėjęs dailininkas šiais metais būtų šventęs savo 70-metį. Bet tolstant laikui jo darbai tik vis labiau švyti. Šiandien neeilinis įvykis – pristatome ne S.Kavaliausko parodą, bet jo knygą, gimusią iš jo kūrybos”, – iškiliais žodžiais kreipdamasis į gausiai susirinkusius dailininko artimuosius, bičiulius, menininkus ir meno gerbėjus, kultūros ir valdžios atstovus renginį pradėjo jo vedėjas J.Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris.
Paveldėjo ir įgyvendino idėją
Artimųjų vardu pristatydama ilgai lauktą leidinį, S.Kavaliausko marti Jūratė Kavaliauskienė sakė, kad mirus dailininkui jų šeima paveldėjo ne tik jo paveikslus, bet ir idėją išleisti knygą. Ir nors knyga jau buvo beveik parengta paties autoriaus, kol ji išvydo pasaulį, praėjo dveji metai. Kalbėdama apie paveikslų ciklo “Senovės lietuvių dievai”, kuris inspiravo knygos gimimą, ponia Jūratė pažymėjo, kad paskutinius dvylika savo gyvenimo metų dailininkas ypač domėjosi senovės lietuvių gyvenimu, protėvių tikėjimu. Istorinių šaltinių studijos, ilgi apmąstymai subrandino savitą paveikslų ciklą. Parodose šie darbai sulaukė didelio susidomėjimo. Jais ypač žavėjosi jaunimas. Todėl S.Kavaliauskas ryžosi išleisti knygą. Jis parašė įvadinį straipsnį, parengė reprodukcijas, trumpą deivių ir dievų apibūdinimą.
Už tai, kad S.Kavaliausko idėja išleisti knygą yra įgyvendinta, J.Kavaliauskienė sakė esanti dėkinga dailininko draugei Laimai Kunskaitei, kuri, pasak jos, buvo tarsi varomoji jėga, dėkinga ir visiems draugams bei miesto Savivaldybei, parėmusiai knygos leidybą.
Vertingas leidinys
S.Kavaliausko knygą “Senovės lietuvių deivės ir dievai. Mitologinės būtybės” vertinęs dailininkas Girmantas Rudokas pabrėžė, kad knyga išleista pačiu laiku, nes dabartinė mūsų kultūra per daug pasiduoda Vakarų įtakai. “Mes užmirštame, kad esame baltai, todėl ši knyga turėtų sudominti mokyklas, mokytojus ir pasitarnauti jauniems žmonėms, kurie domisi savo tautos istorine praeitimi, tikėjimu. Kalbant apie dailininko darbų meninę išraišką, jisai praeities grožį atvėrė naudodamas spalvas, įvairias technikas ir faktūras. Žvelgdamas į jo darbus tarsi pasineri į trimates ir keturmates erdves”, – sakė G.Rudokas.
“Leidinys labai vertingas, aktualus tiek mokyklinei, tiek aukštesniųjų studijų etninės kultūros didaktikai. Šiais darbais vaizdžiai praskleidžiamos tūkstantmetės mūsų tautos dvasinio pasaulio gelmės”, – tokiais žodžiais įžanginiame straipsnyje S.Kavaliausko knygą apibūdina Vilniaus pedagoginio universiteto Baltų proistorės katedros profesorius dr. Libertas Klimka. Jame jis taip pat pateikia išsamią dievų ir mitologinių būtybių charakteristiką.
Daug gerų žodžių
Negailėjo šia gražia proga gerų bei jaudinamų žodžių ir panevėžiečiai: mokytoja Virginija Milaševičienė, Panevėžio kolegijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius, buvę S.Kavaliausko klasės draugai – profesorius dr. Raimundas Jasinevičius, Jonas Žakevičius, Petras Knizikevičius, menantys dailininką kaip kuklų, paprastą, bet labai didelę ir šiltą sielą turėjusį žmogų. Meno gerbėjai išsakė padėkos žodžius dailininko sūnui Jauniui Kavaliauskui ir jo šeimai už tėvo kultūrinio palikimo įamžinimą ir jo idėjų įgyvendinimą.
Į leidinio pristatymą atvykęs panevėžiečių klubo Vilniuje pirmininkas, buvęs Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus pasakojo, kad S.Kavaliauską, kuris ilgus metus dirbo miesto vyriausiuoju dailininku, jam teko gerai pažinoti. Visada imponavo šio žmogaus taktas ir paprastumas, gebėjimas apginti savo nuomonę. “Bet pavartęs šią knygą pamačiau, kad Stasys turėjo ir kitą gyvenimą – jis domėjosi baltų mitologija, mūsų senąja kultūra”, – sakė svečias ir džiaugėsi, kad prie šios knygos išleidimo galėjo prisidėti ir panevėžiečių klubas Vilniuje.
Žinomas akvarelininkas
Stasys Kavaliauskas į Lietuvos dailės istoriją įėjo akvarelės darbais. Menotyrininkai jį apibūdino kaip žinomų akvarelės meistrų K.Šklėriaus ir Č.Kontrimo tradicijų tęsėją. Savo darbuose dailininkas perteikė matytus vaizdus, motyvų nuotaiką, parodė gamtos grožį. Per kūrybinės veiklos laikotarpį surengė daugiau kaip 40 personalinių parodų Panevėžyje bei kituose Lietuvos miestuose, Prancūzijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Grupinėse parodose savo darbus eksponavo Lietuvoje bei užsienyje – Rygoje, Sankt Peterburge, Gardine, Daugpilyje, Osle. Jo darbų yra įsigiję Anglijos, Australijos, Danijos, JAV, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos dailės mėgėjai ir kolekcininkai.
Darbų ciklas “Senovės lietuvių dievai”, davęs idėją išleisti šią knygą, pirmą kartą buvo eksponuotas 1995 m. Panevėžyje. 1995-2002 metais šių darbų parodos buvo surengtos Vilniuje, Kernavėje, Kėdainiuose, Pakruojyje, Palangoje, Merkinėje, Kopenhagoje (Danija).
Laima Lapėnienė
S.Kašino nuotr. Dailininko sūnus Jaunius Kavaliauskas su žmona įgyvendino tėčio idėją išleisti knygą.
