Dailės galerijoje iškilmingai paminėtas ir pagerbtas
vienas garsiausių Panevėžio dailininkų – tapytojas ir akvarelistas Stasys
Kavaliauskas (1935-2003). Į jo jubiliejinės 70-mečio kūrybos parodos atidarymą
susirinkę dailininko kolegos, draugai ir bendražygiai pasidalijo prisiminimais
apie S.Kavaliauską ir pasidžiaugė jo darbais.
Paroda surengta S.Kavaliausko artimųjų dėka. Jos atidaryme kalbėję Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė, monsinjoras Juozapas Antanavičius ir dailėtyrininkas profesorius Vytenis Rimkus padėkojo artimiesiems už tai, kad jie išsaugoja ir dabar atskleidžia kiekvienam šį didelį savo šeimos ir viso Panevėžio turtą. J.Antanavičius, panevėžietis dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kiti S.Kavaliausko bendražygiai bei miesto ir apskrities vadovybių atstovai kalbėjo ir apie menininko kūrybą, ir apie jį patį. Visi pabrėžė S.Kavaliausko asmenybės didumą, brandumą ir šilumą, jo ypatingą požiūrį į pasaulį ir nepaprastą talentą, kuris gyvena ilgiau už patį žmogų.
Parodoje eksponuoti 47 S.Kavaliausko paveikslai. Dauguma jų – akvarelės, 14 tapybos darbų ir 8 eskizai. Pasak S.Kavaliausko sūnaus ir marčios Jauniaus ir Jūratės Kavaliauskų, čia bandyta parodyti tas temas, kurios buvo artimiausios pačio dalininko sielai. Didelė dalis paveikslų – Panevėžio ir apylinkių gamtos peizažai. Šalia jų paties S.Kavaliausko žodžiai: “Lietuva – tai didžioji dauguma darbų. Nieko gražesnio pasaulyje nemačiau. Čia mano mintys, čia mano širdis…” Nuo kitų peizažų atskirti Lietuvos malūnų ir bažnyčių vaizdai. Jų S.Kavaliausko tapyboje labai daug. Mažytę, bet labai ryškią grupę parodoje sudaro tolimų kelionių įspūdžius vaizduojantys darbai. Prie jų taip pat autoriaus žodžiai: “Keliauju tam, kad gyvenčiau, tam, kad galėčiau kurti…”
Dailės galerijos salėje eksponuotas ir S.Kavaliausko molbertas, ant jo paveikslas – žiemos vaizdas, o virš jo padėti teptukai. Tai pats paskutinis dailininko darbas, kurį dar nenudžiūvusiais dažais artimieji rado ką tik užbaigtą dirbtuvėje jo mirties dieną. Molbertas, keletas dailininko nuotraukų, jo mintys eksponuotomis temomis sudaro įspūdį, kad pats S.Kavaliauskas vis dar yra su mumis. Tai pabrėžė ir visi parodos atidaryme kalbėjusieji, ir jame skambėjęs S.Kavaliausko patefonas, grojantis vieną jo mėgstamiausių kūrinių. Dailininko marti Jūratė atskleidė tai, kad viena iš S.Kavaliauskui būtinų įkvėpimo sąlygų – įvairiausių stilių muzika, padedanti sukurti reikiamą nuotaiką. Muzika – antras jo pomėgis po akvarelės.
Kaip parodos atidaryme sakė dailėtyrininkas profesorius V.Rimkus, būtent akvarelė buvo ta erdvė, kurioje S.Kavaliauskas išreiškė savo kūrybines galimybes. Ir galbūt prieš patį parodos atidarymą praūžęs stiprus lietus rodė, kad pati gamta šia proga paliejo miestą kaip akvarelės dažais (akva – lotynų kalba reiškia “vanduo”).
S.Kavaliausko akvareles ir tapybos darbus Dailės galerijoje bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 25 dienos.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Paroda Dailės galerijoje surengta dailininko artimųjų Jauniaus ir Jūratės Kavaliauskų dėka.
