Žydams švenčiant Naujuosius Metus, kasmet dešimtys tūkstančių chasidų atvyksta į Ukrainos centrinėje dalyje esantį Umanės miestą aplankyti legendinio cadiko Nachmano Braclaviečio kapo.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Umanės, Ukraina
Į 230 kilometrų nuo Kyjivo nutolusį, 90 tūkstančių gyventojų turintį Umanės miestą Ukrainoje vykau norėdamas įsitikinti, ar tikrai nebijodami karo čia trims paroms iš viso pasaulio suvažiuos keliasdešimt tūkstančių chasidų – labai religingų žydų.
Žydams švenčiant Naujuosius Metus, kasmet dešimtys tūkstančių chasidų atvyksta į Ukrainos centrinėje dalyje esantį Umanės miestą aplankyti legendinio cadiko Nachmano Braclaviečio, chasidizmo braclavietiškos krypties pradininko, kapo.
Šiemet žydų Naujieji Metai prasidėjo rugsėjo 22-ąją, saulei nusileidus, ir tęsėsi iki rugsėjo 24-osios saulėlydžio. Pagal žydų kalendorių sukako 5786 metai.
Dabar Ukrainoje draudžiami dideli žmonių susibūrimai, tačiau maldininkams chasidams, nepaisantiems nei Izraelio, nei Ukrainos vadovų perspėjimų apie karo zonoje gresiantį pavojų, Kyjivas padarė išimtį.
Be to, Ukrainai 1989 metais tapus nepriklausoma, nemažai chasidų Umanėje įsigijo nekilnojamojo turto ir turi leidimus čia gyventi.
Švęsti Naujųjų chasidai traukia ne vien į Umanę, bet ir į dar kelias buvusios Dviejų Tautų Respublikos vietoves, kur palaidoti jų dvasiniai lyderiai.
Šie Ukrainoje buvo vadinami cadikais. Jų pareigas po mirties perimdavo vyriškosios lyties vaikai, paskui – anūkai ir t. t.
Chasidų kelias
Chasidai pasižymi ne tik dideliu pamaldumu, bet ir ezoterinių tradicijų puoselėjimu, gilinasi ne vien į Šventąjį Raštą, bet ir į kabalistines knygas, todėl Antikos laikais neretai buvo vadinami pagonimis. Chasidai nebuvo gausi judėjų tikėjimo pakraipa, tačiau Dviejų Tautų Respublikoje prieš 250 metų išpopuliarėjo. Viena iš to priežasčių tapo prasidėję gaidamakais vadintų kazokų sukilimai prieš lenkų ponus. Gaidamakai užimtuose miestuose žudė ne tik lenkus, bet ir žydus, o 1768 metais įvykęs susidorojimas buvo pavadintas Umanės skerdynėmis. Likę gyvi žydai vienijosi apie cadikus – dvasinius lyderius.
Chasidų tikėjimas iš Ukrainos žemių ėmė plisti ir į Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos teritorijas.
Vilnius tuo metu garsėjo kaip tradicinės žydų religijos centras, buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale, tad žymaus rabino Gaono šalininkai priešinosi chasidų atėjimui, tad čia jie netapo tokie populiarūs, kaip Ukrainoje.
Švęsti Naujųjų į Umanę chasidai iš viso pasaulio pradėjo traukti po to, kai čia 1810 metais buvo palaidotas garsus cadikas Nachmanas.
Spėjama, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Rytų Europoje gyveno keletas milijonų chasidų. Dabar jų yra mažiau nei pusę milijono.
Dauguma buvo nužudyti per karą, o išgyvenusieji emigravo į Izraelį, JAV ir Vakarų Europą.
Ir turtuoliai, ir išmaldos prašytojai
Šįkart į Umanę švęsti Naujųjų susirinko apie 50 tūkst. chasidų. Daugelis jų viešėjo tris paras, tačiau kai kurie atvyko likus dar savaitei iki šventės.
Pasiturintys maldininkai apsistojo prabangiuose viešbučiuose, bet buvo ir primenančių autostopu keliaujančius hipius.
Pastaruosius Ukrainos chasidai vienoje miesto kavinėje vaišino tris kartus per dieną.
Socialinių tinklų diskusijose dalis ukrainiečių piktinosi, kad svečiai šiukšlina Umanę, taip rodydami nepagarbą, tačiau kiti siūlė džiaugtis, nes turistai leidžia užsidirbti vietiniams ir net savotiškai suteikia miestui saugumą: per karą rusai jo dar nė karto nebombardavo.
Mano užkalbintos suvenyrais prekiaujančios dvi pensininkės pasakojo užaugusios Ukrainoje, gyvena Izraelyje, o Umanėje įsigijo butus ir praleidžia vasaros bei rudens sezonus, nes čia ne taip karšta. Paklaustos, ar nebijojo leistis į rusijos bombarduojamą Ukrainą, pareiškė, kad Izraelyje irgi karas, o Umanę saugo Nachmano dvasia.
Tą patį tvirtino ir 84 metų senolis Izmailas, kuris gatvėje kažkodėl priėjo manęs palaiminti. Jis teigė angliškai mokantis labai nedaug, tačiau sugebėjo pasakyti, kad v. putinas – blogas žmogus.
Su indeliu išmaldai gatvėje stovintis jaunas vyras papasakojo esantis 37-erių Abraomas, atvykęs iš Tel Avivo.
Vyriškis vedęs, augina tris vaikus, tačiau, kaip ir dauguma Izraelio chasidų, niekur nedirba – gilinasi į Šventąjį Raštą ir gyvena iš valstybės išmokos.
Umanės gatvėje buvo matyti daug chasidų, netgi vaikų, su aukų dėžutėmis.
Priminė Tel Avivo gatves
Žydams švenčiant Naujuosius Metus, Umanėje gali pasijusti tarsi Izraelio didmiestyje Tel Avive.
Visas šventines dienas prie chasidų sinagogos susirinkdavo minios maldininkų, skaitančių religinius tekstus. Kai kurie chasidai galvas glaudė prie sinagogos sienos ir lingavo kartodami maldos žodžius.
Gatvėse matėsi nemažai svečių neįgaliųjų vežimėliuose, o daugybė tėčių buvo atvykę kartu su mažamečiais sūnumis, net vos kelerių metų berniukais.
Iš kavinių sklido maisto kvapai, gausiuose kioskeliuose buvo prekiaujama maistu, religine atributika, drabužiais, žaislais, suvenyrais.
Netgi iškabos virš kavinių, kioskelių ir reklaminiai skelbimai buvo vien svečių kalba.
Jausmas, kad atsidūrei viename iš Izraelio miestų, dar labiau apėmė, kai vidurdienį per garsiakalbius ėmė sklisti maldos žodžiai ir keliasdešimt tūkstančių chasidų gatvėse bei namų balkonuose juos kartojo.
Pusvalandį trukusi malda baigėsi džiaugsmingu šūkiu, o iš garsiakalbių pasigirdus muzikai daugybė maldininkų puolė energingai šokti sukdamiesi ratu.
Po valandos minia po truputį ėmė skirstytis, o tikrosios linksmybės turėjo prasidėti vakare – danguje pasirodžius pirmai žvaigždei.
E. Butrimo nuotraukos
