Centrą vaduotų nuo taršių automobilių

Panevėžio savivaldybė svarsto dėl eismo pokyčių Elektros gatvėje. Gali būti, kad dar po metų į ją įvažiuoti galės ne visi.

Miesto Tarybai bus siūloma nuo 2026-ųjų šią gatvę paversti mažos taršos zona ir riboti visų vidaus degimo variklius turinčių automobilių judėjimą.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Urbonavičienės teigimu, miestus, turinčius daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, ir kurortus paskelbti mažos taršos zonas įpareigoja Alternatyviųjų degalų įstatymas.

Tačiau tvarką – ar tokioje zonoje leisti važiuoti visiems automobiliams, bet iš taršiųjų imti nustatytą mokestį, ar visai riboti taršaus transporto judėjimą, savivaldybės nustato pačios.

„Įstatymai įpareigoja turėti mažos taršos zoną. Panevėžyje jau anksčiau buvo planų sukurti tokią zoną, tai įtvirtinta ir judumo plane. Buvo numatyta nuo kitų metų pradžios bent savaitgalį Elektros gatvėje riboti automobilių judėjimą, ją paliekant tik pėstiesiems. Tačiau nenorime skubotų sprendimų, ypač matydami Kauno patirtį“, – teigė I. Urbonavičienė.

Kaunas įvažiavimą į kai kurias savo senamiesčio gatveles apmokestino nuo šių metų rugpjūčio.

Už įvažiavimą į jo senamiestį transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais tenka susimokėti du eurus.

Tačiau vos per porą mėnesių Kauno senamiestyje jau bankrutavo arba užsidarė daugiau nei 10 barų, kavinių ir parduotuvių.

Todėl Kauno savivaldybė ir vėl ieško sprendimų, kaip gelbėti miesto centrą – svarsto perpus mažinti mašinų stovėjimo rinkliavą, lengvinti sąlygas pavežėjams ir kurjeriams.

„Kiti miestai, matydami Kauno patirtį, taip pat neskuba. Mes manome, kad šį klausimą reikia gerai išdiskutuoti, kad nebedarytume tų pačių klaidų. Negalime sukelti dar didesnių problemų verslui ar gyventojams“, – sako I. Urbonavičienė.

Stebėtų virtualios akys

Savivaldybės atstovės teigimu, iki liepos numatyta parengti darbų planą, o mažos taršos zona jau galėtų pradėti veikti nuo 2026-ųjų sausio 1-osios.

Pirminis sumanymas, kad mažos taršos zona taptų Elektros gatvė ir nedidelė Vasario 16-osios g. atkarpa nuo Kranto iki Respublikos gatvės. Numatyta apriboti visų rūšių transporto priemonių, turinčių vidaus degimo variklį, įvažiavimą.

Skaičiuojama, kad įdiegti tokią tvarką kainuotų apie 160 tūkst. eurų. Pasak I. Urbonavičienės, jei įvedami transporto priemonių ribojimai, būtina fiksuoti, kokios transporto priemonės juda mažos taršos zona. Tam bus reikalingos vaizdo stebėjimo kameros, gebančios nustatyti automobilio valstybinius numerius ir įvažiuojant į zoną, ir iš jos išvažiuojant.

Jei bus priimtas sprendimas mažos taršos zona paskelbti Elektros gatvę ir dalį Vasario 16-osios g., vaizdo kameros turės būti sumontuotos ne tik sankryžoje su J. Basanavičiaus gatve, bet ir sankirtose su Respublikos bei Kranto gatvėmis.

Kameros fiksuotų automobilių duomenis ir siųstų į sistemą, kuri nustatytų, ar automobilis šia gatve gali važiuoti, ar ne. Įvažiuojančių į zoną transporto priemonių kontrolei bei rinkliavai reikalinga įdiegti ir technologinę kontrolės sistemą.

„Taip pat reikalingas administratorius, kuris tuos duomenis apdorotų. Reikėtų pasirengti ir tvarkas, kuriose būtų numatyti ir kontrolės veiksmai, ir tam tikros lengvatos ar išimtys. Dar negalime pasakyti, kaip bus, tam ir numatėme daugiau laiko, kad viską galėtume sudėlioti neskubant“, – vardijo specialistė.

Gelbėtų nuo ratuotų triukšmadarių

Anot I. Urbonavičienės, mažos taršos zonų tikslas – mažinti automobilių tranzitą, triukšmą ir taršą. Centre gyvenantieji ne kartą skundėsi Savivaldybei dėl motorinių transporto priemonių keliamo triukšmo vėlyvais vakarais. Tokios zonos atsiradimas bent iš dalies galėtų išspręsti šią problemą.

„Ne paslaptis, kad centro gatvėmis važiuojama ir tiesiog sukant „garbės“ ratus. Jaunimas mėgsta pasivažinėti miesto centre kartais ir be jokio tikslo. Apmokestinus šią gatvę ar pradėjus riboti eismą, tokiems pasivažinėjimams galbūt teks ieškoti kitos vietos, bet centre bus ir ramiau, ir švariau“, – sakė I. Urbonavičienė.

Tiesa, Elektros ir gabalėlis Vasario 16-osios gatvių vien tik pėstiesiems nebus palikta. Specialistės teigimu, visai uždrausti automobilių judėjimą negalima, nes Elektros gatve turi važiuoti šalia gyvenantys žmonės, įmonės, specialusis transportas.

„Kaune dėl šių ribojimų labiausiai nukentėjo verslas, tad norime kaip įmanoma atsižvelgti į įvairių grupių interesus, kad turėtume maksimalų rezultatą. O tą padaryti nėra taip paprasta. Visiems geras vis tiek nebūsi, bet norisi kaip įmanoma atliepti visų poreikius“, – sakė I. Urbonavičienė.

Apie tokius planus nežinojo

Panevėžio centre įsikūręs verslas svarstomus ribojimus vertina dvejopai.

Tik šių metų pavasario pabaigoje Elektros gatvėje duris atvėrusio greitojo maisto restorano „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela teigė, kad kai bendrovė pirko sklypą, nežinojusi apie tokius planus.

„Tikimės, kad ir kokį sprendimą priimtų miesto atstovai, į verslo taškus ir objektus bus leista atvažiuoti automobiliu – taip mūsų maisto išsivežti verslas nenukentėtų. Jei miestas stabdys tik tranzitinį eismą, manome, mūsų verslui tai didelės įtakos neturės“, – komentavo I. Salmela.

Senamiesčio jausmas

Laisvės aikštėje ir jos prieigose tris maitinimo įstaigas – restoranėlį „Bisas“, barą „Garsiakalbis“ bei kavinę „Akordai“ valdančios įmonės „Seklys morka“ viena iš bendraturčių Justina Ramoškienė mano, kad pokyčių nereikėtų bijoti.

Nors darbuotojams gal būtų kiek sudėtingiau pasiekti darbą, ji įsitikinusi, kad automobilių eismo ribojimai Elektros gatvėje visiems išeitų į gera.

„Man atrodo, jeigu uždarytų Elektros gatvę, būtų visai smagu. Man labai norisi to senamiestiško jausmo, kai gali išsinešti staliukų ir pasistatyti pačioje gatvėje, tai labai populiaru Vilniaus senamiestyje savaitgaliais. Lygiai tą patį galima matyti ir kituose Europos miestuose“, – sakė J. Ramoškienė.

Anot jos, sunku pasakyti, kaip sureaguotų panevėžiečiai, nes Elektros gatvėje visomis dienomis pririkiuota automobilių. Tačiau, verslininkės nuomone, pakeisti įpročius būtų labai sveika. Elektros gatve važiuojant reikia primažinti greitį ir praleisti pėsčiuosius, bet ne visais atvejais taip būna, tad vaikščioti centre, ypač su mažais vaikais, nėra saugu.

„Jeigu būtų daugiau erdvės pėstiesiems, ypač vasarą, laimėtų visi. Visada yra pliusų ir minusų. Galėtume prisitaikyti ir sukurti dar vieną kultūrinę pėsčiųjų erdvę, kuria būtų jauku ir nebaisu vaikščioti. Manau, verslui tokie pokyčiai nepakenktų. Jei vieta patraukli, žmonės visada į ją ras kelią“, – įsitikinusi J. Ramoškienė.