Pavasariais gulbių gausa garsėjantis Liberiškio tvenkinys mėgstamas ne tik paukščių ar žvejų.
Jo vanduo karštomis dienomis vėsina ir liberiškiečius.
Tačiau jau kurį laiką apžėlęs ir uždumblėjęs tvenkinys maudynėms nebetinkamas.
Prašo gelbėti tvenkinį
Panevėžio rajono savivaldybę pasiekė Liberiškio seniūnaitijos gyventojų pagalbos prašymas išvalyti tvenkinį ir įrengti maudymosi vietą.
Pasak gyventojų, šis jau pusę amžiaus skaičiuojantis telkinys yra svarbi bendruomenės poilsio ir laisvalaikio vieta, tačiau dabar toks apžėlęs ir pilnas susikaupusio dumblo, kad maudytis nnebetinkamas.
70 hektarų Liberiškio tvenkinys tęsiasi beveik keturis kilometrus.
Skaičiuojama, kad giliausia jo vieta siekia tris metrus.
„Dabar tik žvejai belikę. Nelabai mačiau, kad kas dar maudytųsi, nes vanduo baisus – pilnas žolių, o dugne dumblas.“
A. Bankauskienė
Gyventojų bendruomenės centro „Liberiškis“ pirmininkė ir Liberiškio seniūnaitė Aurelija Bankauskienė sako, jog anksčiau tvenkinys buvo tikras traukos centras.
„Vasarą būdavo pilna vaikų ir suaugusiųjų. Maudytis suvažiuodavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet net iš Panevėžio. Ypač šeštadienį ir sekmadienį daug susirinkdavo. Dabar tik žvejai belikę. Nelabai mačiau, kad kas dar maudytųsi, nes vanduo baisus – pilnas žolių, o dugne dumblas“, – pasakoja A. Bankauskienė.
Maudytis važiuoja pas kaimynus
Pasak seniūnaitės, vietomis net arti kranto gresia iki kelių įsmukti į dumblą.
Tokia situacija, jos teigimu, tęsiasi jau ne pirmus metus.
Prieš keletą metų Naujamiesčio seniūnija buvo atvežusi smėlio, padariusi poilsio zoną, tačiau tai mažai gelbėjo.
„Gal kelias priekabas supylė ir greitai jo neliko. Tas purvas „suvalgo“ smėlį“, – pažymi A. Bankauskienė.
Dabar liberiškiečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai maudytis dažniausiai važiuoja į maždaug už poros kilometrų esantį Naujamiestį.
Įrengus paplūdimį patogioje vietoje pačiame Liberiškyje, seniūnaitės manymu, tvenkinio pakrantė vasarą vėl prisipildytų gyvybės, maudytis mielai ateitų ir vyresnieji.
Savų jėgų nebeužtenka
Pasak A. Bankauskienės, gyventojai nesėdėjo sudėję rankas: pjovė pakrantės meldus, maudynių vietoje pastatė suoliuką, tačiau dabar vien tik tokių pastangų nebepakanka.
Seniūnaitės nuomone, net jei bendruomenė ir teiktų projektą, jam gauto finansavimo nepakaktų tvenkiniui sutvarkyti.
„Per projektus laimima 5000–7000 eurų, netikiu, kad tiek užtektų, kai viskas taip brangu. Už tokią sumą nieko nepadarysi“, – neabejoja A. Bankauskienė.
Preliminariai skaičiuojama, kad maudyklą įrengti galėtų kainuoti iki 18 tūkst. eurų.
Nevalytas pusę amžiaus
Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis teigia turintis vilčių, kad kitais metais bus skirta lėšų Liberiškio tvenkiniui tvarkyti.
„Prieš trejetą–ketvertą metų mes ten savo jėgomis pripylėme smėlio, bet kadangi daug dumblo, smėlis prapuolė. Tvenkinys labai uždumblėjęs, nevalytas jau 50 metų“, – pasakoja seniūnas.
Jo pastebėjimu, tvenkinyje žmonės dar maudosi keliose vietose, bet jos nėra patogios, o kai kurios ir nesaugios. Be to, krante reikėtų ir persirengimo kabinų.
Pasak seniūno, Liberiškio tvenkinys suformuotas 1975 metais užtvenkus Šuoją. Kaip ir daugelyje to meto sovietinių gyvenviečių, jo reikėjo kolūkiui.
„Jei nebūtų to tvenkinio, ko gero, nebūtų ir tokio vaizdo. Dabar Liberiškyje labai gražu“, – sako J. Sankaitis.
Per visą užtvankos gyvavimo istoriją ji valyta nebuvo.
Seniūno teigimu, maždaug 1998-aisiais buvo atsiradę žmonių, norėjusių išvalyti tvenkinį, tačiau tuo metu to neleido padaryti aplinkosaugininkai.
Valdžia pažadėjo nepamiršti
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis patikino, kad įrengti maudymosi zoną Liberiškyje bus bandoma kitais metais.
„Išvalyti visą tvenkinį yra utopija – nerealu. Tai būtų labai brangu, bet kažką tikrai darysime“, – liberiškiečiams žada direktorius.
E. Toliušio teigimu, bus ieškoma sprendimų, kad smėlis taip greitai nenugarmėtų į tvenkinio purvą.
„Savivaldybė tikrai atsilieps į gyventojų prašymą, bet kokiais darbais, dabar tikrai negaliu pasakyti“, – teigia E. Toliušis.
Pasak jo, šiuo metu rajone nėra nė vieno oficialaus paplūdimio, nes jiems įrengti taikomi labai dideli reikalavimai. Tad tokios maudynių vietos tiesiog vadinamos poilsio zonomis, o ne paplūdimiais.
Panevėžio rajone bene paskutinė tvarkyta maudykla yra Molainiuose.
Šio kaimo bendruomenė neseniai baigė projektą, pagal kurį Žemės ūkio ministerijos lėšomis Molainių II tvenkinio pakrantėje įrengė pontoninį lieptą.
Taip pat sumontuotos kopėčios į vandenį, pastatyta šiukšliadėžė, atvežta smėlio maudymosi zonai.
