Šiemet valstybės parama jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą, sumažėjo, tačiau galimybių ja pasinaudoti atsirado daugiau.
Nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad tokios subsidijos išjudina būstų rinką ir kainos kyla dar sparčiau.
Jau ne pirmi metai, kai jaunos šeimos regionuose gali gauti valstybės paramą pirmam būstui įsigyti.
Šiemet tokia pagalba gerokai apkarpyta – skiriama nebe 30, o 15 procentų būstui pirkti suteikiamos paskolos, o šioji negali viršyti 87 tūkst. eurų.
Tačiau nauja tvarka atvėrė kelius daugiau šeimų planuoti įkurtuves.
Vien Panevėžio mieste ir rajone per šimtas šeimų savo rankose laiko ar jau artimiausiu metu turės naujų namų raktus.
Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad valstybės skiriamos subsidijos sujudina būstų rinką ir kainos vėl sparčiai kopia aukštyn.
Parama sumažėjo
Valstybės skiriamų subsidijų pirmam būstui įsigyti jaunos šeimos laukdavo metus ir dar daugiau. Pradinį įnašą sunkiai susitaupyti galinčioms šeimoms tai būdavo vienintelė galimybė įsigyti nuosavą stogą virš galvos.
Priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje, buvo galima gauti 10–30 proc. siekiančią valstybės paramą.
Tačiau nuo šių metų pradžios subsidijos gerokai sumažintos.
Dabar vaikų neturinčioms ar vieną atžalą auginančioms šeimoms valstybė kompensuoja 10 proc., du vaikus – 12,5 proc., o 3 ir daugiau vaikų – 15 proc. paskolos.
Tačiau imama paskola negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų, būsto kaina negali viršyti 120 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus „Sekundei“ atsiųstame paaiškinime teigiama, kad sumažinus subsidijų dydžius, į finansinę paskatą gali pretenduoti daugiau jaunų šeimų.
2024 metais subsidija išmokėta 342 jaunoms šeimoms, 2023-aisiais tokia valstybės pagalba pasinaudojo 609 šeimos, o šiemet išnagrinėti apie 1 700 šeimų prašymai.
Tokiai pagalbai jaunoms, pirmąjį būstą perkančioms šeimoms 2025 metais skirta apie 12,5 mln. eurų.
Dar pernai ar užpernai į laukiančiųjų subsidijos pirmam būstui įsigyti eilę stojusios šeimos galėjo rinktis – atsidurti eilės pradžioje, bet gauti mažesnį finansavimą, ar rizikuoti ir laukti didesnės, pagal ankstesnę tvarką skiriamos subsidijos.
Ministerijos teigimu, didžioji dalis nusprendė laukti finansinės paskatos pagal ankstesnę tvarką.
„Kainos paprastai kyla gražia linija, tarsi leidžiama rinkai apsiprasti su tais pokyčiais. Visi paburba, kokia čia nesąmonė, tuoj nekilnojamojo turto rinkos burbulas sprogs. Bet kad ir kiek būtų bambančių, kaip pirko, taip ir perka.“
V. Šukys
Neturi laiko deryboms
Panevėžio savivaldybės duomenimis, paraišką subsidijai gauti šiemet pateikė 119 panevėžiečių šeimų.
Nekilnojamojo turto brokeriai teigė, kad kasmet subsidijų dalybos sujudina būstų rinką, tačiau ši vasara ir rudens pradžia buvo kaip niekad aktyvi.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ Panevėžio biuro vadovas Vitalijus Lialis pabrėžia: dažniausiai su subsidija būstą perkančios šeimos kiek kitaip skaičiuoja investicijas.
„Perkantys už savus pinigus neskuba, ieško geriausio varianto, o jį radę derasi. Laukiantys valstybės paramos nėra tikri, ar subsidiją gaus ir kada, o ją gavę turi labai trumpą laiką išsirinkti būstą, todėl deryboms laiko nelieka. Dažnai perka net neskaičiuodami, kad galbūt sumoka daugiau, nei tas turtas vertas“, – tvirtina V. Lialis.
Pasak nekilnojamojo turto eksperto, su subsidijomis dažniausiai įsigyjami būstai, kurių kvadrato kaina – viena aukščiausių rinkoje. Tokie jau būna įrengti, su baldais, buitine technika.
„Paprastai perkami butai, nes naujos statybos namų su subsidija įsigyti negalima, o nusipirkus seną namą jam reikės papildomų investicijų. Nebent tai įdomesnė sodyba, kur galima gyventi, bet toliau nuo miesto“, – kalbėjo V. Lialis.
Kainos stebina net brokerius
Nežinia, ar didesnis subsidijų kiekis, ar kitos priežastys lėmė, bet per pastaruosius mėnesius stebimas ryškus nekilnojamojo turto kainų kilimas.
V. Lialis svarsto, jog veikiausiai tam įtakos turi ir tai, kad paklausa viršija pasiūlą.
Panevėžio būsto rinkoje atsirado naujų žaidėjų – investuotojų, kurie butus perka ne tik nuomai, bet ir perpardavimui. Seni ir nugyventi butai kapitališkai suremontuojami, šiuolaikiškai įrengiami ir parduodami.
„Nors mus nustebinti jau sunku, bet patys stebimės, kad nekilnojamojo turto kainos ir vėl sparčiai kopia aukštyn. Galima pastebėti, kad skelbimų portaluose dominuoja butai viršutiniuose aukštuose, nes esantys antrame ar trečiame aukšte nuperkami labai greitai. Galime sakyti, kad nekilnojamojo turto aktyvumas tuoj pasieks ir 2021-ųjų – itin aktyvių metų – tendencijas“, – teigė V. Lialis.
Nauji rinkos žaidėjai
Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys taip pat mato, kad subsidijas gavusios šeimos itin skuba įsigyti pirmuosius namus. Pasinaudoti valstybės parama duodamas gana trumpas laikas, tad ir brokeriai pajunta didesnį tokių pirkėjų aktyvumą. Dažniausiai su subsidija perkami dviejų, trijų ar keturių kambarių butai.
„Tuo laikotarpiu, kai dalijamos subsidijos, tikrai jaučiamas jų gavėjų entuziazmas. Jie mažiau derasi, labiau skuba. Bet tikrai nėra taip, kad masiškai visi užgriūtų ir nekilnojamojo turto savininkai rinktųsi, kam parduoti“, – sako V. Šukys.
Visgi didesnioji dalis pirkėjų būstą perka be subsidijų – ima bankų paskolas.
Anot V. Šukio, Panevėžyje būstų dairomasi ne tik gyvenimui, bet ir investicijai.
„Atsirado visiškai naujas investuotojų segmentas, vadinamasis „flipinimas“. Turime pavyzdžių, kai žmonės iš to gyvena. Anksčiau tokių būdavo vienetai, o dabar jų tiek daug, kad nebeturime net ką pasiūlyti. Jų siūlomus butus mėgsta jaunos šeimos, nes paprastai tokie dviejų trijų kambarių butai būna šiuolaikiškai įrengti, su visais baldais ir galima pasinaudoti subsidija“, – pasakoja V. Šukys.
Sprogti nesiruošia
Nekilnojamojo turto brokerius stebina, kad tai, ką buvo galima nupirkti dar prieš tris keturis mėnesius, dabar ir su žiburiu neberasi už tokią kainą.
„Kainos paprastai kyla gražia linija, tarsi leidžiama rinkai apsiprasti su tais pokyčiais. Visi paburba, kokia čia nesąmonė, tuoj nekilnojamojo turto rinkos burbulas sprogs. Bet kad ir kiek būtų bambančių, kaip pirko, taip ir perka. Jau trylikti metai dirbu šioje srityje, tai galiu pasakyti, kad kainos visada tik kilo. Nei pandemija, nei karas Ukrainoje jų nesumažino“, – teigia V. Šukys.
