„Kaip aktorinio meno besimokantis kursas, esame stiprūs, smalsūs, siekiantys profesionalumo ir draugiški – kaip šeima. Todėl svajojame baigę studijas dirbti kuriame nors teatre visi kartu“, – smagiai pareiškė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto antrakursiai, neseniai viešėję Juozo Miltinio dramos teatre.
Liūdino gandai, baugino miesto įvaizdis
Jaunuoliai buvo atviri: iki viešnagės nė vienas netroško susieti savo ateities su Panevėžiu. Studentus šokiravo žiniasklaidoje pasipylusi negatyvi informacija apie Juozo Miltinio dramos teatrą.Tapo įdomu, ar, apsilankius Panevėžyje, pamačius naujausius teatro pastatymus, pabendravus su čia dirbančiais aktoriais, pasikeitė išankstinė studentų nuomonė?
Kaip tvirtino studentai, nuo studijų pradžios jie žinojo, kad gavę teatro ir kino aktorių diplomus įgis galimybę dirbti J. Miltinio dramos teatre. Tačiau meniškos prigimties jaunuolius glumino vis pasklindantys gandai apie šioje įstaigoje prastą darbo atmosferą, konfliktus, galimus streikus ir kt. Veikė ir prieš porą dešimtmečių įsitvirtinęs agresyvaus miesto įvaizdis.
„Mes nežinojime, kaip reaguoti, klausinėjome vienas kito: ar matei, ar skaitei?“ – kalbėjo studentai.
Nerimą kėlė ir tai, kad kursas, anot pašnekovų, iš pradžių buvo mėtomas ir vėtomas, pusmetį su būsimaisiais aktoriais dirbo tik vienas specialybės dėstytojas. Iš devyniolikos įstojusiųjų dabar liko trylika. Priežastys įvairios: kai kas suprato įsėdęs ne į savo roges, kai kam pašlijo sveikata, o jos aktoriams reikia nemenkos.
Bet blogi laikai baigėsi, juokėsi studentai, šiuo metu jie turi „energijos bombą“ – kurso vadovą Dainių Kazlauską, aktorinio meistriškumo paslapčių semiasi iš garsių aktorių Eglės Gabrėnaitės, Sauliaus Bareikio, režisierės ir aktorės Ievos Stundžytės.
Studijos ugdo kantrybę ir toleranciją
Būsimiesiems aktoriams tenka mokytis choreografijos ir fechtavimo meno, dainuoti solo ir ansamblyje, dramaturgijos, filosofijos, akcentologijos, tobulinti scenos kalbą ir judesį, daug skaityti, kelti bendrąjį išsilavinimą.
Repeticijas sudaro ne tik fizinis darbas, bet ir pašnekesiai, diskusijos, per jas išgryninama kūrinio idėja. Dažnai įsiliepsnoja karšti ginčai, atsiranda konfrontacija. Tada mokomasi rasti kompromisą. Kaip prisipažino pašnekovai, jie visi labai skirtingų charakterių, todėl kiekvienas ugdo pakantumą ir toleranciją.
Ar jau reiškiasi konkurencija? Galbūt. Tik ambicijos, jei tokių ir yra, neišlenda į paviršių, bičiulystės nežlugdo. „Stengiamės kelti profesinę kokybę per partnerystę, nes kurdami etiudus turime būti susipynę į ansamblį, tarsi „du viename“, – paaiškino Aidas Jurgaitis.
Nors šį būsimųjų aktorių kursą ketinta sudaryti daugiausia iš Panevėžio krašto jaunuolių, po stojamųjų neliko nė vieno panevėžiečio. Aktorinio meno mokosi studentai iš visų šalies regionų – nuo pajūrio iki Rytų Lietuvos. Daugelis iki šiol nebuvo lankęsi Panevėžyje.
Pajautė režisieriaus energetiką
Pasidairę po miestą, apsilankę kolekcininko Klemento Sakalausko muziejuje, tris dienas atidžiai stebėję savo vadovo D. Kazlausko režisuotus spektaklius „Laisvi drugeliai“, „Tartiufas“, „Kulkos virš Brodvėjaus“, studentai dalijosi teigiamomis emocijomis.
„Mus nustebino legendinio jūsų teatro dydis, jo erdvės, tvarka ir estetika. Čia ir po daugelio metų juntama J. Miltinio energetika, nepaprasti režisieriaus užmojai. Šitame teatre tiek daug įmanoma padaryti! Galima pritraukti jaunimą jiems aktualiais spektakliais, rengti giluminį dvasinį užtaisą turinčius projektus, kurie jaunus ir senus panevėžiečius ištrauktų iš namų ir atvestų į teatrą, kaip į gyvą kultūrinę erdvę, kur kalbama aktualiausiomis temomis, kur rinktųsi garsūs veikėjai, žinomos asmenybės. Teatras turi padėti miestui tapti gyvesniam, skatinti kultūrinį užimtumą, kad jaunimo laisvalaikis neapsiribotų vien picerijomis ar kavinėmis“, – entuziastingai kalbėjo studentai Aina Norgilaitė ir Aidas Jurgaitis per A. Čechovo „Piršlybų“ repeticijos pertrauką.
Sujaudino senojo miesto teatro likimas
Klaipėdiečiui A. Jurgaičiui ypatingą įspūdį paliko senasis miesto dramos teatras Respublikos gatvėje.
„Ten būta tokios jaukios kamerinės aplinkos, šviesios auros… Kaip norėtųsi visa tai atkurti! Gaila ir apmaudu, kad viską nuslopino kraupi materialinė realybė. Pirmajame miesto teatre, istoriniame pastate, dabar – statybinės medžiagos…“ – stebėjosi ir apgailestavo Aidas.
Ar ruošiasi jaunieji aktoriai prisistatyti panevėžiečiams, kada juos pamatysime scenoje?
„Taip, tokia mintis brandinama… Tai gali būti ne visai spektaklis. Bet viena tokia originali idėja…“ – labai paslaptingai sušneko artistai. Gal tai įvyks kitąmet, atgimstant „Devynbėdžiams“, o gal – senajame teatre…
J. Miltinio teatrui ugdomas tryliktukas ketina atvykti į Lietuvos kultūros sostinės, kuria 2014-aisiais tampa Panevėžys, atidarymo šventę sausio 31 dieną.
Teatro svečiai atsakė ir į klausimą apie ketinimus rinktis darbą Panevėžyje: „Mes pasikalbėjome su čia dirbančiais jaunais aktoriais. Nustebome, kokie jie šilti, inteligentiški ir malonūs žmonės. Išgirdome, kad mus čia draugiškai priimtų be konkurencijos. Kaip malonu žinoti, kad esi laukiamas. Žiūrime į tai kaip į labai rimtą galimybę.“
Gertrūda RINKŪNIENĖ
