Šiandien duris lankytojams atveria Bistrampolio dvaro muziejus. Šis įvykis paskelbs ir XIV Bistrampolio festivalio pradžią.
Bistrampolio dvarą per dieną vidutiniškai aplanko keli šimtai žmonių. Vieni čia stabteli trumpam – pro šalį keliaudami į tolimesnius Europos kampelius, kiti pasilieka kelioms dienoms ar savaitėms.
Bistrampolis per pastarąjį dešimtmetį tapo svarbiu Panevėžio regiono kultūros centru, kuris savo lankytojus žavi įvairiais renginiais.
Nuo 2003 metų vasaros neįsivaizduojamos be Bistrampolio festivalio, kuriame dalyvauja geriausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, o turininga festivalių programa kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų. Šis renginys užima garbingą vietą Lietuvos festivalių panoramoje.
Šiandien Muziejų nakties proga duris atvers naujasis Bistrampolio muziejus. Šis istorinis įvykis paskelbs ir XIV Bistrampolio festivalio pradžią.
Naujasis muziejus įkurtas dvaro lobyne, kuris iki šiol nebuvo atvertas lankytojams. Daug dėmesio skiriama Bistramams ir jų giminės istorijai – čia įrengtas Vladislovo Bistramo ir jo žmonos laikų dvaro buities kampelis, eksponuojami surinkti dokumentai, portretai.
Dvarą prižiūrintis kunigas Rimantas Gudelis džiaugiasi, jog Bistrampolio festivaliai sulaukia vis daugiau lankytojų dėmesio. Jis pabrėžia, kad turininga festivalio programa nė vieno nepaliks abejingo.
„Įrengti naująjį muziejų paskatino lankytojų susidomėjimas bei jų gausa. Dabar lankytojams įteiksime raktą ir jie patys galės susipažinti su Bistrampolio dvaro istorija, Bistramų gimine, sužinoti apie tai, kas dvare vyksta šiomis dienomis. Džiugu, kad Bistrampolyje plečiasi kultūrinės ir muziejinės erdvės“, – kalbėjo kunigas Rimantas Gudelis.
Muziejų nakties metu lankytojai galės stebėti žirgų pasirodymus, norintieji galės išmokti juos pabalnoti, taip pat savo žinias išbandyti įvairiose viktorinose. Šiais metais XIV Bistrampolio festivalyje, truksiančiame iki spalio vidurio, savo pasirodymus surengs svečiai iš Norvegijos, Izraelio, Ispanijos, Rusijos, todėl širdžiai artimų renginių galės rasti teatro ir muzikos gerbėjai.
„Visuose kraštuose įsigali tradicija, jog kultūrinis gyvenimas tinkamu laiku išsikelia į pilis, dvarus bei įvairius priemiesčius. Vasarą juk pati gamta kviečia žmones trauktis iš miestų“, – aiškino R. Gudelis.
Pagerbė dvarininkų palikuonis
Ne paslaptis, jog Bistrampolio dvare vis dažniau ilgesniam laikui apsigyvena kuriantys žmonės. Prieš daugiau kaip šimtmetį čia rezidavo Nobelio premijos laureatas rašytojas Henrikas Senkevičius, kuris tuo metu rinko medžiagą romanui „Tvanas“. „Litwos“ pseudonimu pasirašinėjęs H. Senkevičius savo romane pasakojo apie laikus, kai į Lietuvos ir Lenkijos karalystę iš vienos pusės plūdo rusai, iš kitos – švedai. LDK gyventojai šiam „tvanui“ itin priešinosi.
Šiandien H. Senkevičiaus pėdomis pasekė Bistrampolio dvarininkų palikuonis, Lenkijos dokumentinio kino režisierius Tadeušas Bistramas, kuris ne tik gyvena dvare, bet ir atsiduoda kūrybai.
Varšuvoje gyvenantis režisierius Lietuvoje lankosi jau septintą kartą. Septynis dokumentinius filmus sukūręs T. Bistramas į dvarą atvyko rinkti informacijos apie savo giminę bei kuria filmą „Tvanas Lietuvos kelyje“. Šis darbas kuriamas H. Senkevičius šimtųjų mirties metinių minėjimo proga ir pasaulis jį turėtų išvysti lapkričio mėnesį.
Naujasis Bistrampolio muziejus perteikia Vladislovo Bistramo ir jo žmonos laikų dvaro buities dvasią. Čia taip pat galima susipažinti su įvairiais dokumentais bei išvysti Bistramo giminės portretus.
T. Bistramas tvirtina, kad į Bistrampolio dvarą kas kartą atvyksta su jauduliu ir iš naujo suvokia savo giminės svarbą istorijoje. Naujojo muziejaus atidarymą menininkas vadina svarbiu žingsniu, nes čia vienoje vietoje galima rasti esminius faktus apie dvaro istoriją bei Bistramų giminę.
„Itin malonu pamatyti, kaip plečiasi Bistrampolio dvaras, tvarkoma jo aplinka. Mane čia atvykusį šį kartą pasveikino graži gamta ir nuostabus oras. Atvykau turėdamas kelis tikslus. Vienas iš jų – lietuviams pristatyti savo filmus“, – sakė režisierius.
XIV Bistrampolio festivalio atidaryme bus pristatytas T. Bistramo filmas „Quo vadis nuo Senkevičiaus iki Kavalerovičiaus“ bei kiti režisieriaus darbai apie garsųjį rašytoją H. Senkevičių.
„H. Senkevičiaus ir Bistramų dvaro istoriniu palikimu kol kas labiausiai domisi mūsų svečiai iš Lenkijos. Tačiau mes siekiame palaikyti abipusį ryšį, todėl norime lietuviams parodyti, ką Lenkijos šviesuoliai kalba apie bendrą mūsų praeitį, surinkti skirtingas patirtis. Todėl šiandien, per muziejaus atidarymą, kviesime kartu pasižiūrėti „Polonia TV“ sukurtą filmą apie dvarą ir susitikti su pačiu T. Bistramu“, – atskleidė R. Gudelis.
Pasak T. Bistramo, vienas iš svarbiausių šių dienų Bistrampolio dvaro vaidmenų, kad šioje vietoje plėtojama Lenkijos ir Lietuvos draugystė. Svarbu nepamiršti, jog šios dvi valstybės ilgą istorijos kelią ėjo kartu. Pats režisierius save laiko tiek lietuviu, tiek lenku, todėl abi kultūros jam yra vienodai svarbios.
Tiltas tarp Rusijos ir Lietuvos
XIV Bistrampolio festivalio atidarymo proga bus parodytas spektaklis „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“ pagal Sankt Peterburge gimusio ir augusio Ivano Kutyrkino pjesę.
XIV Bistrampolio festivalio atidaryme bus pristatyti dviejų skirtingų šalių režisierių spektakliai. Lietuvių aktoriaus ir režisieriaus Mariaus Meilūno spektaklis „Krytis“ pagal paskutinį egzistencializmo žvaigždės Albero Kamiu to paties pavadinimo romaną.
Pagrindinis kūrinio personažas Žanas Baptistas Klamansas suteikia galimybę žiūrovui įsigilinti į save ir tam tikras šių laikų visuomenės problemas. Bistrampolio dvaro žirgyne specialiai šiam spektakliai buvo sukurta smuklės erdvė. Jau Panevėžyje rodytas spektaklis „Krytis“ sulaukė didelio susidomėjimo bei žiūrovų buvo įvertintas itin palankiai.
Pasak režisieriaus M. Meilūno, šis spektaklis unikalus tuo, kad jis gali būti rodomos įvairiose vietose, nuo to jis įgauna dar daugiau netikėtų spalvų, o jo sėkmė dažnai priklauso ir nuo publikos – kiek ji pasirengusi ar nori jame dalyvauti.
Šį sekmadienį taip pat bus parodytas spektaklis „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“ pagal Sankt Peterburge gimusio ir augusio Ivano Kutyrkino pjesę. Jis kartu su spektaklio režisiere ir aktore Olga Zarubina savo bendrą darbą pirmą kartą pristatys Lietuvos publikai.
Aktorius I. Kutyrkinas labai dažnai lankosi Lietuvoje, nes Vilniuje iki šiol gyvena jo seneliai. Jis save laiko dviejų kultūrų atstovu, o Lietuvą vadina mažąja širdies tėvyne.
Nors aktoriui lietuvių kalba vis dar sunkiai paklūsta, tačiau jį visuomet domino lietuviškieji mitai bei kitas kultūrinis paveldas. Sankt Peterburgo Teatro akademijos absolvento spektaklyje gausu nuorodų į senąją baltų kultūrą, etnografinius ženklus bei simbolius.
„Mitai yra puiki priemonė perteikti savąjį požiūrį į pasaulį. Jis yra toks universalus, jog kiekvienas žmogus jame gali rasti kažką sau artimo, – sakė I. Kutyrkinas. Ir pridūrė: – Šis spektaklis bus apie tris gyvenimo kelius, kuriuos gali pasirinkti žmogus“.
Spektaklio „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“ siužeto pagrindą įkvėpė legenda apie kunigaikščio Gedimino sapną bei pasakos apie Žilviną ir Eglę. Pjesę į lietuvių kalbą išvertė poetė, dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Prie spektaklio kūrimo prisidėjo taip pat daug lietuviškų šaknų turinčių kūrėjų.
Bistramų šeimos istorija
Bajorų Bistramų šeimos istorija siekia net XV amžių. Iš Kuršo kilęs Jonas Kazimieras Bistramas už tarnybą Abiejų Tautų Respublikos karaliui Vladislovui Vazai 1645 metais gavo žemės valdas Aristavos vaitystėje, Žvirblionių kaime, ir įsikūrė Lietuvoje.
Jo sūnus Jonas Evaldas Bistramas 1695 metais ir 1701 metais Juodos upės slėnyje įsigijo du šalia esančius Barklainių palivarkus ir šiose apylinkėse šeimos židinys gyvavo beveik du šimtus penkiasdešimt metų.
Ši valda XVIII amžiaus antroje pusėje pradėta vadinti Bistrampoliu.
Karolis Kazimieras Bistramas valdas labai išplėtė nusipirkęs Tiškevičių ir Bialozarų žemes, o vesdamas Zofiją iš Mineikų, jis gavo kraičio Upytės ir Stultiškių dvarus.
Jie kartu užaugino sūnus Kazimierą ir Vladislovą, kuris ir paveldėjo dvarus. Pastarasis susilaukė net keturių sūnų ir keturių dukrų.
Vėliau dvarą paveldėjo Tadeušas, kuris turėjo du sūnus – Eugenijų ir Aleksandrą. Po Antrojo pasaulinio karo Eugenijus emigravo į Kanadą, o Aleksandras – į Didžiąją Britaniją.
Bistramų šeimos nariai, nors ir neiškopė į Lietuvą valdantį elitą, tačiau nemaža jų dalis ėjo atsakingas pareigas, ypač Upytės (Panevėžio) apskrities lygmeniu. Dauguma jų buvo visuomeniškai aktyvūs ir veiklūs.
Dominykas Bistramas buvo Lietuvos armijos generolas majoras, Šiaulių apskrities pakamaris, Bartolomėjus Bistramas užėmė renkamas Upytės (Panevėžio) apskrities žemės ribų teisėjo pareigas, Karolis Bistramas irgi buvo apskrities žemės ribų teisėjas, jo sūnus Karolis Kazimieras Bistramas 1852–1858 metais ėjo renkamas Panevėžio apskrities bajorų vadovo pareigas.
Vladislovas Bistramas dalyvavo 1863 metų sukilime, buvo sukilimo vado Konstantino Kalinausko adjutantas ir generolas.
Jis XX a. pradžioje buvo aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis – priklausė Kauno gubernijos žemės ūkio draugijai, Panevėžio olandiškų galvijų auginimo komitetui, 1902 metais išrinktas Panevėžio tarpusavio kredito draugijos tarybos nariu.
Visuomeniniu aktyvumu pasižymėjo ir Vladislovo sūnus Karolis Bistramas, kuris valdė paveldėtą Upytės dvarą.
Jis buvo Panevėžio žemės ūkio parodų komiteto narys, apskrities žemvaldžių 1912 metais išrinktas Valstybės dūmos rinkiku, 1914 metais išrinktas Panevėžio tarpusavio kredito draugijos tarybos pirmininku. 1918 metais jis buvo nužudytas bolševikų.
Audinga SATKŪNAITĖ
