Istoriniai atradimai kartais ateina netikėčiausiais keliais.
Panevėžio rajono savivaldybę neseniai pasiekė unikalus rankomis pieštas, preciziškai sudarytas ir išsaugojęs beveik šimtmečio istoriją dokumentas – galimai vienas seniausių Lietuvoje melioracijos projektų, rastas visai kitame Lietuvos pakrašty.
Netikėtai iš užmaršties iškilęs su Panevėžio kraštu susijęs dokumentas atvertė ne tik naują istorijos puslapį, bet ir užminė daugybę mįslių.
Šilutės rajone, senoje sodyboje rastas Panevėžio rajono dalies žemių žemėlapis, spėja Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis, gali būti vienas pirmųjų melioracijos projektų Lietuvoje.
Šis dokumentas – Linkuvės upės baseino sutvarkymo projekto planas, apimantis Panevėžio ir Kėdainių rajonų teritorijas: tuometinius Ramygalos, Krekenavos, Šėtos ir Surviliškio valsčius. Iš viso rasta bene keturios dešimtys lapų, iš kurių galima sudėlioti bendrą žemėlapį. Plane pavaizduota Linkuvės upelio vaga, besitęsianti nuo Krekenavos per Truskavą, Ramygalą, Garuckus ir toliau nutekanti link Šėtos.
Šių vietovių melioracijos projektas buvo patvirtintas 1934 metais ir turėjo būti įgyvendintas iki 1941-ųjų, tačiau prasidėjęs karas, tikėtina, pakeitė jo eigą.
Planas išlikęs itin geros būklės – jo mastelis 1:5000. Kiekvienas žemės sklypas aiškiai pažymėtas, nurodytas ne tik jo plotas, bet ir savininko vardas bei pavardė. Visa medžiaga kruopščiai piešta ir rašyta ranka, darbas atliktas itin preciziškai.
„Stebina tai, kad planas ne tik puikiai išsilaikęs, bet ir labai kruopščiai padarytas – ir viskas ranka“, – radiniu stebisi E. Toliušis.
Iš pamario krašto
Dar labiau netikėta šio melioracijos plano radimo istorija.
Prieš porą savaičių E. Toliušis sulaukė bičiulio, buvusio Panevėžio mero Valdemaro Vizbaro, šiuo metu gyvenančio sostinėje, skambučio. Jo draugas, nusipirkęs sodybą Šilutės rajone, ją tvarkydamas aptiko dokumentų šūsnį.
Pasklaidęs puikiai išsilaikiusius lapus, naujasis sodybos šeimininkas suprato, kad juose pažymėtos ne Šilutės ar aplinkinių rajonų žemės, o Panevėžio ir Kėdainių krašto.
Nežinodamas, ką su tokiu radiniu daryti – išmesti ar kam nors pasiūlyti, – paprašė E. Toliušio patarimo.
Pastarasis pasiūlė dokumentų neskubėti išmesti ir pasidomėti, ar jie galėtų būti kam nors naudingi. Taip radinys – tikras lobis istorikams – galiausiai atsidūrė Panevėžio rajono savivaldybėje.
„Buvau pats pasiryžęs važiuoti į Šilutę, bet žmogus maloniai sutiko savo radinį įdėti į autobusą. Dabar tie seni ir labai vertingi lapai guli mano darbo kabinete, vis dar svarstome, ką toliau su tokiu radiniu daryti. Mūsų Žemės ūkio skyrius jau turi nemažai įvairių eksponatų, susijusių su melioracija. Galbūt šis dokumentas galėtų tapti būsimo melioracijos muziejaus eksponatu? Kiek žinau, tokio muziejaus Lietuvoje dar nėra“, – svarsto E. Toliušis.
Pasak administracijos direktoriaus, kol kas reikia išsiaiškinti paslaptį, kaip šis planas galėjo atsidurti Šilutėje.
Taip pat dar neaišku, kam anksčiau priklausė sodyba, kurioje dokumentai buvo rasti.
„Mums tikra mįslė, kaip toks Panevėžio ir Kėdainių krašto žemių planas galėjo atsirasti Šilutėje. Galime tik spėti, kad ir tarpukario Lietuvoje melioracijos specialistai dirbo įvairiuose regionuose, todėl dokumentai galėjo būti pervežti. Ant paties projekto nėra nei autoriaus inicialų, nei pavardės, tačiau akivaizdu, jog tai itin profesionaliai atliktas darbas“, – pasakoja E. Toliušis.
Linkuvės upės paslaptis
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, senoje troboje rastas dokumentas – itin vertingas tiek istoriniu, tiek melioracijos sistemos kūrimo požiūriu.
„Abejoju, ar Lietuvoje dar kuri nors savivaldybė turi tokį žemėlapį. Keisčiausia, kad visi įrašai daryti beveik prieš šimtą metų, tačiau jie puikiai išsilaikę – niekas neišblukę, neišsitrynę. Teritorijos pavaizduotos labai tiksliai, ypač žinant, kad viskas buvo daroma rankiniu būdu. Darbas atliktas stebėtinai tobulai, kaligrafiškai išrašytas. Anksčiau tokie specialistai kaip inžinieriai ar projektuotojai buvo kartu ir menininkai“, – pažymi Z. Bakanienė.
Pasak skyriaus vedėjos, tai, kas pažymėta plane, tikėtina, ir buvo padaryta, tačiau neaišku, ar šie sprendimai išliko iki mūsų dienų ir kaip jie siejasi su dabartine melioracijos sistema.
Taip pat kol kas sudėtinga atsakyti, ar šie projektai buvo toliau vystomi, ar liko tik vietinės reikšmės.
„Tikriausiai bandysime ieškoti žmonių, kurie galėtų plačiau pakomentuoti šį radinį ir jo kontekstą“, – teigė Z. Bakanienė.
Rankomis kurta istorija
Nors tai vienas reikšmingiausių, bet ne pirmas įdomus su melioracija susijęs eksponatas Panevėžio rajono savivaldybėje.
Pasak Z. Bakanienės, ir Panevėžio rajono savivaldybė, ir bendrovė „Panevėžio melioracija“ saugo nemažai tokių eksponatų – nuo senos technikos iki dokumentų.
Įdomių artefaktų randama ir šiandien, pavyzdžiui, molinių melioracijos vamzdelių, kurie puikiai išsilaikę, nesuskilę ir nesusidėvėję, tačiau visiškai užžėlę augmenija.
Taip pat sukaupta nemažai ranka darytų brėžinių ant pergamentinio popieriaus, melioracijos darbuose naudotų nivelyrų.
„Jau kurį laiką brandiname mintį įkurti melioracijos muziejų. Eksponatų turime nemažai, o jeigu toks muziejus atsirastų, neabejoju, kad sulauktume radinių ir iš gyventojų“, – sako skyriaus vedėja.
Z. Bakanienės teigimu, Lietuvoje melioracijos muziejaus nėra, tačiau jai pačiai teko lankytis Šilutėje, kur prie siurblinių, įrengtų dar vokiečių laikais, veikia ekspozicija su įdomiais melioracijos artefaktais.
Pasak jos, Šilutės krašte, kuriame gausu užliejamų teritorijų, melioracija visada buvo itin svarbi, tačiau Z. Bakanienė neabejoja, kad ir Panevėžio krašte būtų žmonių, prisidėjusių prie melioracijos sistemos kūrimo ir galinčių pasidalyti įdomia patirtimi.
