Jau antri metai, kai ir miesto, ir rajono savivaldybės skiria po kelis tūkstančius eurų beglobių kačių sterilizacijai arba kastracijai, tačiau prieglaudos vis tiek nesutalpina visų miauklių. Gyvūnų globėjai sutinka, kad nemokama sterilizacija – šviesos kibirkštėlė tunelio gale, tačiau ir pesimizmo neslepia: staigaus benamių gyvūnų mažėjimo neverta tikėtis.
Bene vienintelėje kačių prieglaudoje Panevėžyje „Puma“ šiuo metu glaudžiasi apie šimtas uodeguotųjų. Dar kelios dešimtys jų mylinčių šeimininkų ir saugių namų laukia globojamos savanorių.
Beglobių gyvūnų organizacijos direktorės Vilmos Jakštienės teigimu, jau antrus metus vykdoma beglobių kačių sterilizacija – tik mažas žingsnelis siekiant suvaldyti jų populiaciją, tačiau be galo svarbus.
Šia programa itin aktyviai naudojasi sodininkų bendrijų gyventojai – ten tokių beglobių kačių gyvena tuntais.
Labai dažnai augintiniai tiesiog išmetami prie atokesnių sodybų, sodų, kelių, ir jeigu gyvūnai nesterilizuoti ar nekastruoti, vos per pusmetį jų pasidaugina kartais.
„Sodai – karščiausi taškai, – patvirtina V. Jakštienė. – Tiesiog neviltis apima, kai žmonės skambina ir prašo pagalbos, nes soduose koks penkiolika ar dvylika benamių katinėlių. Kad ir keturi jau yra daug, nes iš tų keturių vos po pusmečio gali pasidaryti dvylika.“
Tuo labiau kad sugaudžius visas benames kates ir jas sterilizavus ar iškastravus po kurio laiko toje pat vietoje išmetama kita vada arba taip atsikratoma jau apsivaikavusios katės.
„Žmonės būna baisūs, Jeigu pamato, kad jų katė storėja, paima gyvūną, išveža toli nuo namų ir tiesiog išmeta. Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad visi tokie, kiti savo augintiniu rūpinasi kaip vaiku ir vos jam sučiaudėjus jau skuba pas veterinarijos gydytoją. Bet neatsakingų žmonių dar yra labai daug. Jiems gyvūnas yra ne šeimos narys, o tiesiog gyvulys“, – su kokia skaudžia realybe tenka susidurti gyvūnų globėjams, pasakojo V. Jakštienė.
Kova su vėjo malūnais
Gyvūnų globėjus stebina ir kai kurių žmonių, ypač vyresniosios kartos, požiūris į sterilizaciją.
Anot „Pumos“ direktorės, kol šeimininkai nesterilizuos savo augintinių, tol beglobių keturkojų populiacija bus sunkiai valdoma.
Žinoma, sterilizacija nėra pigi, procedūra vidutiniškai kainuoja apie 45 eurus, tačiau nusprendus turėti gyvūną reikėtų prisiimti ir visą atsakomybę už jį.
„Dažnas pasiteisinimas – kad gyvena bute, gyvūnas į lauką nėra išleidžiamas, kam man tą daryti? – pasakoja V. Jakštienė. – Bet nesterilizuota katė rujoja, ji kankinasi, paromis rėkia, tuomet ir šeimininkas pradeda pykti ant gyvūno. Kai kurios katės pabėga pro atvirus langus, o tapusios beglobėmis atsiveda vaikų. Ir vėl užburtas ratas sukasi.“
„Tai kova su vėjo malūnais. Naikiname tik pasekmes, o ne priežastis“, – tiesiai sako gyvūnų globėja.
Iš kačių prieglaudos į naujus namus visos suaugusios katės iškeliauja sterilizuotos ir kastruotos. Tačiau maži kačiukai dovanojami nesterilizuoti, mat laukti, kol bus galima atlikti šią procedūrą, nėra galimybių. Prieglauda jau ir taip perpildyta, be to, mažyliai čia negali būti apgyvendinti, nes yra grėsmė nuo suaugusių kačių labai greitai užsikrėsti įvairiomis ligomis.
„Visuomet turime apie šimtą globojamų kačių, o dabar prasidėjo ir lėliukai. Į prieglaudą jų negalime priimti, todėl ieškome savanorių, kurie bent laikinai suteiktų namus. Kad tik nebūtų kartu su suaugusiais gyvūnais, nes tuomet prasideda įvairiausios ligos. Ir jos užklumpa labai netikėtai – vieną dieną mažyliai stiprūs ir sveiki, o kitą dieną jau leisgyviai. Žinoma, mažyliai daug greičiau randa naujus namus, jų tikrai daug išdovanojame“, – kalbėjo V. Jakštienė.
Būna ir sėkmės istorijų
Pagal savivaldybių beglobių gyvūnų programą sterilizuoti, o Panevėžio rajono savivaldybėje – ir kastruoti nemokamai galima tik benames kates.
Po procedūros jos dažniausiai ir vėl yra paleidžiamos ten, iš kur buvo paimtos.
Pasak V. Jakštienės, labai retais atvejais, kai matyti, kad katė kažkada turėjusi namus, ji lieka prieglaudoje. O kai kada įvyksta stebuklas ir murklė randa naujus namus.
„Jeigu matome, kad gyvūnas kažkada augo šeimoje, yra be galo meilus, gaila paleisti atgal. Labai sunku, kai gyvūnas tave lyg koks vaikas apsikabina ir negali jo nuo savęs atplėšti. Tuomet juos nufotografuojame, papasakojame jų istorijas ir ieškome naujų namų. Ir daliai iš tiesų pasiseka“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Būtent tos sėkmės istorijos labiausiai palaiko ir motyvuoja savanorius, besirūpinančius beglobiais gyvūnais.
Vienos tokios istorijos herojė – katytė Stela – jau artimiausiu metu žada su savo naujaisiais šeimininkais apsilankyti prieglaudoje – atvyks net iš Švedijos.
Prieš dvejus metus, mirus šeimininkei, ji buvo tapusi beglobe. Jeigu ne V. Jakštienė, kiaurame begriūvančiame šiltnamyje besiglaudusi murklė ir jos likimo draugas – prie būdos pririštas šunelis, ištikimai laukę niekada nebegrįšiančios šeimininkės, gal nebūtų ir išgyvenę.
„Būna sukrečiančių situacijų, bet būna ir laimingų pabaigų, dėl kurių verta dirbti. Tos sėkmės istorijos ir įkvepia nesustoti, toliau dirbti dėl gyvūnų gerovės“, – sako V. Jakštienė.
Požiūrio sterilizuoti negalima
Gyvūnų globėjos vertinimu, sterilizacijos programa vyksta sėkmingai. Tiesa, vasarą šios procedūros kiek sustoja, mat dažnu atveju katės būna apsivaikavusios ar augina mažylius. Tad daugiausia operacijų atliekama žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Deja, tam, kad beglobių gyvūnų populiacija iš tiesų sumažėtų, prireiks ne vienų metų.
„Sterilizacijos programa – kaip šviesa tunelio gale, bet prireiks ne trejų ir ne penkerių metų. Reikės nuolatinio tęstinumo, kad pajustume rezultatus, – sako V. Jakštienė. – Pavyzdžiui, vienoje sodininkų bendrijų beglobių kačių problema kaip ir buvo išspręsta, bet atsirado kitoje. Tai didžiulis darbas. Džiaugiuosi, kad abi savivaldybės – miesto ir rajono – po daugelio metų atsiliepė į mūsų šauksmą.“
Kaip minėta, sterilizuoti nemokamai galima tik beglobius gyvūnus. Jeigu į prieglaudą kreiptųsi močiutė, negalinti rasti savo gyvūnui sutvarkyti kelių dešimčių eurų, jai nebūtų galima padėti. Bet, kaip pastebi pašnekovė, didesnė problema yra ne lėšų sterilizacijai trūkumas, o požiūris. Senyvo amžiaus žmonės vis dar nesupranta, kodėl apskritai gyvūną reikia kastruoti ar sterilizuoti. Kaimo vietovėse įprasta praktika tik atvestus mažylius paskandinti vandens kibire ar gyvus užkasti duobėje už tvarto.
„Deja, tai dar mūsų realybė ir apie tai kalbėti žmonės net nebijo. Vienos močiutės pasakymas mane taip sukrėtė, kad negalėjau užmigti kelias naktis: „Man tų mažučių labai gaila, kad taip nesikankintų, juos nuskandinau ne šaltame, o šiltame vandenyje“. Kalbėjo labai nuoširdžiai, tarsi darydama gerą darbą“, – žmonių beširdiškumu baisisi V. Jakštienė.
Pamatyti valkataujančių beglobių šunų, anot pašnekovės, jau retas. Situacija dėl kačių vis dar yra sudėtinga. Tačiau prarasti vilties gyvūnų globėja sako negalinti.
Skaičiai
Miesto Savivaldybė benamėms katėms sterilizuoti per metus skiria 2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono savivaldybė – 6 tūkst. eurų, už juos galima beglobius gyvūnus ne tik sterilizuoti, bet ir kastruoti.
