Beveik Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje, stūksantis daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis sinagogos pastatas turėtų atgimti naujam gyvenimui. Lietuvos žydų bendruomenė siekia atkurti istorinį pastatą ir paversti jį kultūros bei atminimo erdve, liudijančia Panevėžio žydų istoriją.
Beveik Panevėžio centre, M. Valančiaus gatvėje, stūksantis daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis sinagogos pastatas turėtų atgimti naujam gyvenimui.
Geros valios fondas, atsakingas už žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto disponavimą, kreipėsi į Panevėžio savivaldybę su prašymu išnuomoti žemės sklypą, kuriame stovi šiuo metu avarinės būklės raudonplytis – buvę žydų maldos namai.
Lietuvos žydų bendruomenė siekia atkurti istorinį pastatą ir paversti jį kultūros bei atminimo erdve, liudijančia Panevėžio žydų istoriją.
Buvusio sklypo nebeatkurs
Jau artimiausiame Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje bus siūloma dvejiems metams išnuomoti 0,0319 hektaro žemės sklypą M. Valančiaus gatvėje, kuriame stovi raudonplytė prieš 115 metų statyta žydų sinagoga.
Tokį prašymą pateikė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas.
Pasak Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus Žemėtvarkos poskyrio vyresniosios specialistės Gražinos Januševičienės, žemės nuomos terminas nustatytas dvejiems metams, atsižvelgiant į pastato būklę ir valstybės interesus.
Pasirašius nuomos sutartį fondas įsipareigotų per šį laikotarpį parengti tvarkybos projektą ir pradėti pastato atnaujinimo darbus.
„Nuomos mokestis skaičiuojamas pagal pastatų nusidėvėjimo duomenis. Kadangi pastatas itin prastos būklės, nuoma galima ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Pasibaigus laikotarpiui galima tą terminą pratęsti“, – teigė specialistė.
Žydų bendruomenė pageidavo išsinuomoti visą sklypą, kuris anksčiau buvo priskirtas sinagogai. Tačiau, anot G. Januševičienės, šiandien tokio dydžio sklypo atkurti nebegalima.
„Taip, sinagogai priklausė kiek didesnis sklypas, bet atkurti tokį, koks jis buvo anksčiau, tiesiog nebeįmanoma. Aplink jau suformuoti sklypai, šalia nutiesta gatvė“, – teigė žemėtvarkos specialistė.
Planas – restauruoti sinagogą
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė teigė, kad žemės sklypo nuoma bus ilgo ir atsakingo darbo pradžia.
Pasak jos, pastatas priklauso fondui, tačiau be žemės nuomos sutarties negalima pradėti jo tvarkyti.
„Turime tikslą restauruoti sinagogą. Bet tam, kad galėtume pradėti rengti tvarkymo projektą, reikalingas ne tik pastatas, bet ir sklypas, tad Panevėžio savivaldybės paprašėme išnuomoti žemę, ant kurios stovi sinagoga“, – teigė I. Rutkauskaitė.
Tik pasirašius nuomos sutartį bus galima pradėti rengti šio pastato tvarkymo projektą.
Anot I. Rutkauskaitės, laukia nelengvas kelias, mat pastatas yra valstybės saugoma kultūros vertybė, kuriai taikomi kitokie tvarkybos reikalavimai: nebus galima keisti nei statinio proporcijų, nei medžiagiškumo. Kitas iššūkis – finansai. Pasak I. Rutkauskaitės, fondas vienas nebus pajėgus finansuoti sinagogos rekonstrukcijos.
„Numatomas ilgas procesas, nes pats fondas negalės skirti tiek lėšų, kiek reikia šiam pastatui atnaujinti. Pastatas yra ir valstybės saugoma vertybė, taigi galbūt prie sinagogos atnaujinimo galės prisidėti ir valstybė, gal pavyks pritraukti lėšų iš ES fondų. Bandysime ieškoti įvairių galimybių jį sutvarkyti“, – komentavo fondo direktorė.
Biurų neįrengs
Fondas svarsto ir kaip senuosius žydų maldos namus įveiklinti.
Anot I. Rutkauskaitės, esama įvairiausių minčių, scenarijų, galimybių, bet dėl galutinės vizijos iki galo nenuspręsta.
„Tai vienintelė sinagoga Panevėžio regione, tad norisi, kad ji apimtų visą Panevėžio žydų istoriją, bet kartu pastatas pats save išlaikytų, jis neturi tapti našta mums“, – pabrėžė fondo direktorė.
Ji pridūrė, kad sinagogoje komercinė veikla nebus vystoma, tai bus Panevėžio žydų kultūrai, istorijai, tradicijoms skirtas pastatas, kuris bus atviras visuomenei.
O galbūt tai taps dar viena traukos vieta po pasaulį išsibarsčiusiems žydams.
„Tikrai nebus taip, kad pastatą atnaujinsime ir nieko neįsileisime. Biurų jame nebus, bet galėtų būti bendruomenės namai, ekspozicijos ar piligrimų namai, kuriuose galėtų apsistoti keliaujantys žydai, atvykstantys aplankyti vietų, iš kurių kilę jų proseneliai, seneliai. Kita vertus, tai valstybės saugomas objektas, tad jis bus atviras visuomenei. Kai pradėsime rengti projektą, išsigryninsime, kaip šį pastatą įveiklinti“, – kalbėjo I. Rutkauskaitė.
Anot jos, Lietuvoje yra nemažai sinagogų, kurios po rekonstrukcijos pritaikytos vienai ar kitai veiklai: Pakruojo, Joniškio, Žiežmarių, Vilniuje esanti Gėlių gatvės sinagogos.
Labai tikimasi, kad ir atnaujinta Panevėžio sinagoga bus ne tik išsaugota, bet ir taps svarbia miesto dalimi.
„Tai Lietuvos žydų istorijos dalis. Jeigu daugiau niekam nerūpi, negalime mes, žydai, palikti griūti. Išsaugoti šią sinagogą mūsų pareiga ir atsakomybė. Tai unikali sinagoga, graži savo tūriu ir forma ir tikrai turinti, ką papasakoti. Suprantame, kad laukia ilgas ir sunkus kelias, bet tikrai labai norime įgyvendinti šį projektą“, – tvirtina I. Rutkauskaitė.
Vienintelis toks istorijos liudytojas
Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai Panevėžyje sudarė didelę gyventojų dalį, tad mieste veikė ne vieni bendruomeniniai ir privatūs maldos namai.
1937 m. jų būta septyniolikos, tačiau vienintelis Panevėžyje dar išlikęs žydų sinagogos pastatas į buvusių šeimininkų rankas sugrįžo vos prieš trejus metus.
Šiai tautai ypatingą reikšmę turintis raudonplytis statinys M. Valančiaus gatvėje Vyriausybės nutarimu kaip kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalis perėjo Geros valios fondui, atsakingam už žydų religinių bendruomenių nekilnojamojo turto disponavimą.
Buvusi Panevėžio Toros draugijos sinagoga M. Valančiaus g. 4 statyta 1910 metais pagal architekto Justino Ušakovo projektą.
Kadangi tai buvo privatūs, Toros studijų draugijos, kurią sudarė tik vyrai, maldos namai, juose moterims nebuvo vietos.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga panaikinta, o pastatas ilgus dešimtmečius naudotas ne pagal paskirtį, buvusiuose žydų maldos namuose kurį laiką netgi veikė svarstyklių metrologinės patikros dirbtuvės, vėliau – padangų ir tepalų keitimo servisas.
2007-aisiais istorinis statinys įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 2013-aisiais Vyriausybės sprendimu pateko į parduodamo turto sąrašą, tačiau pirkėjų taip pat neatsirado.
Galiausiai, įvertinus, kad pastato paskirtis religinė, pardavimo procedūra atšaukta.
Beveik 87 kv. m pastato viduje nėra jokių komunikacijų, o pats statinys itin prastos būklės – stogas ir perdangos avarinės būklės, labai blogai išsilaikė ir frontonai bei angos, tik mūras dar patenkinamos būklės.
2001-aisiais, minint 60-ąsias žydų genocido metines, prie buvusios sinagogos atidengta memorialinė lenta žydų maldos namams atminti.
Šiandien Panevėžio žydų bendruomenė įsikūrusi Panevėžio savivaldybei priklausančiame pastate Ramygalos gatvėje, kuriame anksčiau veikė žydų mergaičių mokykla. Bendruomenei skirti trys kambariai, o likusioje pastato dalyje veikia Panevėžio atviras jaunimo centras.
