Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Savanorio Juozo Bariso šeimos šviesa“. Tai tam tikro istorijos laikotarpio metraštis, kuriame per šios šeimos gyvenimą apžvelgiami svarbūs visai Lietuvai momentai: savanorystė, ateitininkija, švietimo ir mokslo reikšmė, skaudūs tremties išgyvenimai.
Knygos rengimą inicijavo L. Knizikevičienė. Pasak jos, Barisų šeima, jos narių atlikti darbai, savanoriška veikla buvo verta knygos, nes žodžiai užsimiršta, o tai, kas parašyta, išlieka. Virginijaus Benašo nuotr.
Knygoje kelių kartų likimai
„Mūsų tautos istorija susideda iš mažų dalelių tarsi mozaika. Kiekvienas kraštas dėlioja gabalėlius į mozaikos raštą, ieško ir renka žinias apie nusipelniusius kraštiečius, reiškinius, įvykius. Gražius pėdsakus Panevėžio istorijoje paliko Lietuvos savanorio Juozo Bariso šeima“, – teigia viena knygos sudarytojų Stasė Mikeliūnienė.
2013 metais vykęs savanorio Juozo Bariso 110-ųjų ir sūnaus doc. hidrologo Antano Bariso 80-ųjų gimimo metų minėjimas, surengtas Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ ir Moterų lygos Panevėžio skyriaus, davė akstiną surinkti išsamią medžiagą apie šią šviesuolių giminę ir išleisti knygą, kurioje būtų apžvelgtas kelių kartų likimas.
Knygos rengimą inicijavo kraštotyrininkė Liudvika Knizikevičienė, aktyviai dalyvaujanti Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ ir Moterų lygos Panevėžio skyriaus veikloje. Pasak jos, šių organizacijų uždavinys – įamžinti žymių mūsų krašto žmonių atminimą. Barisų šeima, jos narių atlikti darbai, savanoriška veikla buvo verta knygos, nes žodžiai užsimiršta, o tai, kas parašyta, išlieka.
„Norėjome parodyti tarpukariui būdingą šviesią inteligentų šeimą, jų humanizmą, vėliau kaip leitmotyvas ėjusį per visą šios giminės gyvenimą ir veiklą. Visa šeima buvo nutvieksta savanorystės idėjų, jos nariai neskaičiavo darbo valandų, dalyvavo įvairiose veiklose, pirmieji pagelbėdavo savo artimui. Jie gyveno pagal dekalogą. Sunkiausiose gyvenimo situacijose gelbėjo viltis ir tvirtas tikėjimas“, – sakė L. Knizikevičienė.
Archyvą perdavė bibliotekai
Iš įvairių šaltinių sukaupta daug įdomių prisiminimų, nuotraukų, grafikos darbų. Daugiausia prie šio darbo prisidėjo šeima. Renkant medžiagą daug talkino mokslų daktarė Asta Barisaitė-Giniūnienė. Barisų šeimos archyvas dabar saugomas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
„2013 m. mokytoja Danutė Barisaitė bibliotekai perdavė pirmuosius sesers dailininkės Laimos Barisaitės-Zelenkevičienės tapybos, grafikos, akvarelės darbus, karpinius, jos iliustruotų ir apipavidalintų knygų iliustracijų originalus, įvairius jų eskizų variantus. Per keletą kartų iki 2016 m. spalio mėn. į biblioteką nuolat saugoti perduotas visas dailininkės archyvas nuo 1940 m. (per 2000 lapų), o kartu ir dalis Barisų šeimos bei pačios mokytojos Danutės Barisaitės archyvo dokumentų – oficialių raštų ir dokumentų, laiškų, atsiminimų, nuotraukų (per 400 lapų). Fondo chronologinės ribos 1912–2016 m.“, – archyvą pristatė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Audronė Palionienė.
Šeima patyrė daug išbandymų
Knygoje „Savanorio Bariso šeimos šviesa“ artimųjų, buvusių kolegų, bendražygių prisiminimai atgaivina Barisų giminės istoriją.
XX a. pirmoje pusėje iš Kauno į Panevėžį persikėlė gyventi baigę mokslus elektros inžinierius Juozas Barisas ir jo žmona mokytoja Sofija Barisienė. Jauni, veiklūs šviesuoliai, savo darbais daug nusipelnę Lietuvai. Juozas Barisas mokėsi Lietuvoje ir Vokietijoje, kol gavo elektros inžinieriaus diplomą. Panevėžyje turėjo radijo aparatūros parduotuvę ir taisyklą. Juozas – aktyvus patriotas, jau nuo 15 metų Nepriklausomybės kovų savanoris. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime prieš prancūzus. Rašė patriotinius eilėraščius, išleido knygą „Radijo mėgėjams“. Buvo labai muzikalus, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Barisai užsiėmė labdaringa veikla, dalyvavo Eucharistijos bičiulių judėjime.
S. Barisienė dirbo mokytoja Panevėžio I pradžios mokykloje. „Sofija, kurią paprastai vadindavome Zosyte, buvo nepaprastai švelni, pareiginga, nuoširdi ir tauri asmenybė. Ji tiesiog spinduliavo tikruoju nuoširdumu. Buvo gabi, kūrybinga“ (iš Aleksandros Šilgalytės prisiminimų).
Barisams teko daug išbandymų, Sibiro lageriai, išsiskyrimai, netektys. J. Barisas 1940 m. buvo sovietų suimtas ir po metų išvežtas į Vorkutą. Užgriuvusios negandos palaužė Sofijos sveikatą, sušlubavo širdis. Ji mirė 1941 m. Keturis mažamečius Barisų vaikus: dvylikametę Danutę, vienuolikametę Laimutę, aštuonmetį Antanėlį ir septynmetę Onutę ėmė globoti močiutė Uršulė Stanionienė, jai užteko tvirtybės visus vaikus išauklėti dorais, atsakingais, patriotiškais žmonėmis, atskleisti jų gabumus.
1947 m. J. Barisas iš tremties grįžo į Anykščius ir čia vedė pedagogę Stasę Morkūnaitę, po trijų savaičių ji buvo suimta ir išvežta į Sibirą. Su žmona susitiko tik po 7 metų. Susilaukė trijų vaikų. Visą gyvenimą jis labai šiltai bendravo su savo uošve Uršule, kuri nugyveno labai prasmingą gyvenimą. Net jos mirtis atėjo tarsi gera bičiulė, užklupo devyniasdešimtmetį jau perkopusią senolę ir užmigdė ją amžinu miegu besėdinčią krėsle.
Mokslininkai, pedagogai, medikai
Barisai, vedami humanizmo idėjų, daug nuveikė mokslo, meno, kultūros, švietimo srityse.
Žymus hidrologas, doc. Antanas Barisas – daugelio mokslinių darbų autorius.
Pedagogė lituanistė Danutė Barisaitė buvo jautri, tolerantiška, mokinių mylima.
Dailininkė, grafikė Laima Barisaitė-Zelenkevičienė sukūrė daug tapybos, grafikos darbų, iliustravo knygas.
Chirurgė Onutė Barisaitė buvo vadinama idealia gydytoja – etalonu, įkūnijančiu pačias humaniškiausias šios specialybės tradicijas. Apie gydytoją, kuri ilgus metus darbavosi klinikinės chirurgijos katedros klinikoje, buvo kalbama, kad ji gali išgydyti net tokius ligonius, kurie, atrodo, jau nebeturi vilties pasveikti.
Dirbdama Kardiochirurgijos klinikoje Santariškėse ji asistavo operacijoms, piešiniuose fiksavo sunkias širdies operacijas ir iliustravo Lietuvos kardiochirurgijos istoriją „Širdis yra graži“.
Atžalos iš antrosios santuokos – smuikininkė Ramunė Barisaitė, muzikas vargonininkas Jonas Barisas, dailėtyrininkė mokslų daktarė Asta Barisaitė-Giniūnienė savo gebėjimus atskleidė meno srityje.
Virginija JANUŠEVIČIENĖ
