Vienam įsimintiniausių įvykių Baltijos šalių istorijoje šiemet sukanka 35 metai.
Minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, 1989 m. rugpjūčio 23-iąją vis dar okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų piliečiai, sustoję į gyvą Baltijos kelio grandinę, susikibo rankomis, taip išreikšdami siekį atkurti savo šalių nepriklausomybę.
Neteisėtas lemtingas susitarimas
Pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija atnešė daugybę aukų ir kančių, stabdė šalių vystymąsi.
Slaptųjų protokolų, pagal kuriuos du diktatoriai – Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas 1939 m. slapta pasidalijo Rytų Europą, atskleidimas turėjo didelę reikšmę Lietuvos valstybingumo atkūrimui. Sovietų Sąjungos valdžia neigė slaptųjų protokolų egzistavimą, nors jų vokiškojo egzemplioriaus faksimilinės fotokopijos žinomos visame Vakarų pasaulyje ir buvo laisvai prieinamos.
Teisiniu požiūriu nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. buvo pagrįstas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties slaptųjų protokolų pripažinimu neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento.
Tarėsi Lietuva, Latvija, Estija
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, siekdamas valstybės nepriklausomybės, derino savo žingsnius su Latvijos ir Estijos Liaudies frontais.
Baltijos šalių tautinių judėjimų asamblėjoje, vykusioje 1989 m. gegužės 13–14 d. Taline, buvo svarstomi Baltijos respublikų ekonominio savarankiškumo siekiai, įvertinta pilietinių iniciatyvų reikšmė Sovietų Sąjungos politikai, priimti susitarimai dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies frontų bendradarbiavimo, nuspręsta kartu rugpjūčio 23 d. (trečiadienį) 19 val. pažymėti Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines.
Asamblėjos darbe dalyvavo ir Panevėžio Sąjūdžio grupės atstovai.
Kam gimė šios unikalios Baltijos kelio akcijos idėja – susikibus rankomis nutiesti gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, šiandien tikriausiai jau niekas tiksliai negalėtų pasakyti.
Diskusijos, kaip paminėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, prasidėjo dar 1989 m. sausio mėnesį.
Yra žinoma, kad vienas toks pasitarimas vyko ir Panevėžyje.
Keletas visuomeninių judėjimų atstovų iš Baltijos šalių 1989-ųjų birželį susirinko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje ir slapta už storų bažnyčios sienų tarėsi, kaip Lietuvai, Latvijai ir Estijai pademonstruoti savo tautų laisvės siekį.
Istorinė grandinė per Panevėžį
Baltijos kelio trasa nuo Vilniaus iki Talino buvo padalyta į 50 ruožų (pakto 50-mečio simbolis).
Už kiekvieną ruožą buvo atsakinga konkretaus miesto ar rajono Sąjūdžio arba Liaudies fronto teritorinė taryba.
Ruožo ilgis ir vieta grandinėje buvo derinami atsižvelgiant į tikėtiną atvežamų žmonių skaičių bei atvažiavimo galimybę.
Dėl šių priežasčių įvairių Lietuvos miestų ir rajonų atkarpų ilgis Baltijos kelyje galėjo būti nuo 1 km (Šilalės r.) iki 37 km (Vilniaus miestas).
200 km atkarpą nuo Vilniaus iki Latvijos sienos buvo sudėtinga koordinuoti, todėl teoriškai sudėliota grandinė suskirstyta į kelias dalis: Vilniaus miestas, Vilnius–Ukmergė, Ukmergė–Panevėžys, Panevėžys – Latvijos siena.
Šiandien sunku suvokti, kaip sudėtinga buvo organizuoti Baltijos kelio akciją. Interneto, mobiliojo ryšio nebuvo. Laidinio ryšio pakaitalas – radijo ryšys – griežtai draudžiamas kaip Sovietų Sąjungos priešininkų veiklos priemonė. Komunikacija sklandžiai vyko tradicinėmis priemonėmis – per spaudą, televiziją, radiją, fiksuoto ryšio telefonais.
Organizatoriai parengė atmintinę, kurioje siūlė pasiimti juostų tuštiems tarpams užpildyti, kad gyva grandinė nenutrūktų; žvakučių, kurios simbolizuotų jau išėjusius anapilin arba negalinčius dalyvauti žmones.
Rekomenduota iš įvairių Lietuvos miestų Baltijos kelio link išvykti organizuotai, gerokai anksčiau, per pietus, kad būtų išvengta spūsčių. Siūlyta pasirūpinti kelių inspekcijos ir greitosios pagalbos automobilių palyda.
Panevėžiečių sąjūdininkų koordinuojamas ruožas driekėsi per Panevėžio miestą, nuo Velžio iki Piniavos gyvenviečių.
Į Baltijos kelyje nustatytas vietas suvažiavo žmonės iš Šiaulių, Telšių, Šilutės, Tauragės, Šilalės, Plungės, Kelmės, Radviliškio, Pasvalio, Klaipėdos, Palangos, Neringos, Kretingos, Skuodo, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Pakruojo, Joniškio, Biržų.
Posėdžiai liko protokoluose
Panevėžio sąjūdininkų pasiruošimas minėti Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines atsispindi 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Panevėžio miesto tarybos posėdžių protokoluose. Tokie posėdžiai vyko liepos 24, 31 ir rugpjūčio 7, 14, 21 dienomis.
Liepos 24-ąją posėdyje minėta, kad Panevėžys apims 15 km ruožą. Sudaryta organizacinė komisija, į kurios sudėtį įėjo Gvidonas Jakutonis, Algimantas Plitninkas, Rytis Račkauskas, Povilas Urbšys.
Tądien, be Baltijos kelio akcijos organizavimo klausimų, buvo tariamasi ir kitais svarbiais reikalais: dėl artėjančios krašto sueigos, dėl radijo laidos transliacijos su Sąjūdžio veiklos naujienomis, dėl komunistinės simbolikos panaikinimo mieste, dėl Sąjūdžio skelbimų stendo įrengimo Lenino aikštėje ir kt.
Liepos 31 dieną LPS Panevėžio miesto tarybos posėdžio metu išklausytas buhalterės pranešimas apie Sąjūdžio finansinę padėtį, aptartas bendradarbiavimo su „Tremtinio“ klubu klausimas, nuspręsta teikti siūlymus Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai dėl rinkimų įstatymo. Taip pat tartasi dėl susitikimo su naujai išrinktais SSRS deputatais organizavimo Panevėžyje rugpjūčio 17-ąją, numatyta tartis su miesto valdžia dėl Sąjūdžio stendo ir kiosko įrengimo.
Aptariant Baltijos kelio organizavimo klausimus konstatuota, kad Panevėžio sąjūdininkų koordinuojamas ruožas yra nuo Velžio iki Piniavos gyvenviečių, tam atstumui reikės apie 9 tūkst. žmonių. Nuspręsta paruošti plakatus, informuojančius apie renginį lietuvių, rusų, latvių ir estų kalbomis.
Į Baltijos kelią – kolektyvais ir pavieniui
Rugpjūčio 7-os dienos LPS Panevėžio miesto tarybos posėdyje nuspręsta tartis su aeroklubo atstovais dėl aviacijos panaudojimo Baltijos kelyje.
Konstatuota, kad eismui reguliuoti reikalinga autoinspekcijos pagalba. Nutarta kalbėtis su miesto valdžia, kad darbo diena iš organizuojamo renginio dienos būtų perkelta į šeštadienį. Taip pat siūlyta akcijos dieną uždaryti restoranus, kino teatrus, drausti prekiauti alkoholiu, bažnyčiose organizuoti gedulingas Mišias.
Rugpjūčio 14-osios posėdžio dienotvarkėje Baltijos kelio organizavimo klausimams skirta daug dėmesio.
Planuota, kad į Baltijos kelią automobiliais važiuos 150–180 „Ekrano“ gamyklos darbuotojų. Suskubta apie renginį gyventojus informuoti skelbimais „Panevėžio tiesos“ ir „Tėvynės“ laikraščiuose.
Nutarta Piniavoje, priešais aikštelę pastatyti Baltijos kelio atminimo akmenį.
„Tremtinio“ organizacijai pavesta parūpinti žvakučių ir juodų kaspinų.
Pranešta, jog atspausdinta 10 tūkst. atvirukų ir tai kainavo 150 rublių.
Rekomenduota juos platinti nemokamai.
Po akcijos siūlyta miesto centre 20.30 val. surengti mitingą. Jį organizuoti pavesta atsakingiems asmenims: Jonui Liaučiui, Dianai Varnienei, Liudai Jonušienei.
Pasiskirstė darbus
Rugpjūčio 21-ąją LPS Panevėžio miesto tarybos posėdyje sudėlioti galutiniai Baltijos kelio organizavimo darbų štrichai: svečius Kazimierą Uoką ir Arvydą Juozaitį pasitinka Gintaras Šileikis; mitingą prie Latvijos sienos organizuoja Saulius Filipavičius, Henrikas Sinickas ir Julius Beinortas; už Sąjūdžio spaudos platinimą atsakingas Arnoldas Simėnas; žaliaraiščiai (tvarką palaikantieji) Baltijos kelyje stovės kas 200 metrų; 15–21 val. turi būti pusiau nuleista vėliava virš Panevėžio dramos teatro.
Atminimo ženklai
Akcijos dieną ir vėliau Baltijos kelyje buvo pastatyta nemažai paminklų šiai dienai atminti. Šiandien vieni jų dar stovi, kiti jau sunykę.
Baltijos kelias, kaip vienas svarbiausių žmonijos liudijimų, įtrauktas į UNESCO programą „Pasaulio atmintis“.
Pasaulis niekada neužmirš pasiryžusių susigrąžinti laisvę 2 mln. žmonių grandinės, 1989 m. rugpjūčio 23-iąją nusidriekusios 650 km nuo Vilniaus iki Talino.
Emilija JUŠKIENĖ
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė
