Autorius: Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Sava kalba liežuvio nelaužo

Lietuviai kalba lietuviškai, tik kiekviename krašte savaip. Nors oficialiai tarmės yra dvi…

Duonai – amžiai, kepėjams – garbė

Pirmasis Lietuvoje pradėjęs rengti senoviškai duonai ir jos kepėjams pagerbti skirtas šventes…

Mėlynžiedžiai linai – tik dainose ir Upytėje

Panevėžio rajone esanti Upytė daug dešimtmečių garsėjo kaip linų kraštas. Vasaromis kiek…

Dainų tiltas jungia kartų krantus

Nors laikas ir nesibaigiančios permainos ištrynė nemažai praeities papročių bei tradicijų, aukštaičiai…

Ažūro raštuose – gyvybės stebuklai

Senoji medžio raižybos tradicija atgimsta jos puoselėtojo Juliaus Kuodžio kūriniuose: ir laiko…

Sulaukus išsipildymų nakties

Kada, jei ne per Jonines – iš tolimos praeities atėjusią šventę –…

Nelabiesiems atbaidyti – dagilio dūmas

Ilgus šimtmečius kaimų žolininkai būdavo bene vieninteliai sunegalavusiųjų gelbėtojai – patariantys, užkalbantys,…

Nelabiesiems atbaidyti – dagilio dūmas

Ilgus šimtmečius kaimų žolininkai būdavo bene vieninteliai sunegalavusiųjų gelbėtojai – patariantys, užkalbantys,…

Šienpjovio dalgis – ne laumėms jodinėti

Be šieno nebus ir pieno. Ši liaudies išmintis nusako visą skubaus ir…

Sekminės – ne tik karvėms ir piemenims

Aukštaitijos kaimuose Sekmines švęsdavo visi – ir jaunam, ir senam, ir turtingam,…