Autorius: Justas Jasėnas

Buvo tatai pačią pirmąją dieną

Įvėriau rašomojon naują lapą. Tarškinu raideles, gal pasiseks keli sakiniai. Būna gi, kad…

Justas Jasėnas: Vėlinių kryptimi

Gaila ir labai ilgu. Gaila tų, kuriuos mylėjome, su kuriais kalbėjome, mokėmės…

Justas JASĖNAS. Šį kartą – kartu

Iš ankstyvosios savo vaikystės atsimenu sujudimą namuose, kai mama ir močiutė puldavo…

Užmigusių salynus mintyse lankiau

Ruduo vis labiau pilkėja, ir nieko daugiau nebelauk – tik nuogo tuštumo.…

Justas JASĖNAS. Susitikimas tarytum prisikėlimas

Sulaukėme vienos įspūdingiausių, vienos dramatiškiausių švenčių – šv. Velykų. Lyg ir turėčiau…

Iš tų metų, iš tolimųjų

Toji įstabioji data – 1918 m. vasario 16-oji tarsi priartėja su šviesa…

Baltas raides raudonai nuspalvinsiu

Televizija vis rodė ir rodė tos merginos nuogą kūną, pervažiuotą tanko vikšrų.…

Justas JASĖNAS. Dūžtančios, o nesudužusios prasmės

Pavadinimą šventiniam Kalėdų pasikalbėjimui su artėliau esančiais padiktavo kaunietės bičiulės Aldonos Ruseckaitės…

Atsisveikinimo pasveikinimas

Su paskutiniaisiais gelsvaisiais, rausvaisiais klevų lapais, su vaiskiausiomis rudenio spalvomis, pirmosiomis šalnomis,…

Dabar ir atsiminiau tai

Tai įvyko dar prieš tą bruzdesį, prieš tą sąmyšį, lyg nejutome nieko,…