Laukiamiausias panevėžiečių objektas – naujoji autobusų stotis – jau po savaitės atvers duris.
Stotis savo veiklos istoriją pradės skaičiuoti balandžio 8-ąją.
Išsinuomojo vilniečiai
Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs stoties nuomininkas – vilniečių įmonė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS) šiuo metu rengiasi atidarymui.
Ateinančius porą metų Panevėžio stotį valdysianti įmonė už nuomą į miesto biudžetą per metus sumokės daugiau nei 300 tūkst. eurų.
TOKS Panevėžio autobusų stoties vadovė Renata Stanaitienė pasakoja, kad šiuo metu Panevėžyje vyksta paruošiamieji darbai.
Naujoji stotis pirmuosius keleivius ir vairuotojus kas rytą pasitiks 5.15 val., o duris užvers po 20 val.
Darbuotojai iš senosios stoties
Naujojoje stotyje įdarbinta 14 darbuotojų. Du iš jų važinės iš Vilniaus, įskaitant ir vadovę, o 12 – panevėžiečiai. Pastarųjų net 11 perėjusių dirbti iš senosios stoties.
Su stoties veiklos pradžia numatomi ir tam tikri eismo pokyčiai Savanorių aikštėje.
Kad dideli autobusai galėtų saugiau ir patogiau įvažiuoti ir išvažiuoti, su Savivaldybe suderinta panaikinti keturias mokamas automobilių stovėjimo vietas priešais įvažiavimą į stotį.
Panevėžio stotį išsinuomojusi kompanija numatė vežėjams apie 30 proc. kelti įvažiavimo į stotį mokestį.
Pasak R. Stanaitienės, kol kas dar veikiančioje dabartinėje autobusų stotyje šis mokestis labai seniai nebuvo keltas.
Panevėžio autobusų stotis kartu su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės stotimis priklauso tai pačiai kategorijai, tačiau Aukštaitijos sostinėje šis mokestis iki šiol buvo mažiausias. To priežastis – stotis buvo sena ir laukta naujosios.
Dabar, R. Stanaitienės teigimu, įvažiavimo mokestis susilygino su kitų stočių.
„Ar mes, ar būtų bet kuris kitas stoties valdytojas – Panevėžys, Mažeikiai ar Kaunas, visi pakeltų kainą“, – teigia naujosios stoties vadovė.
Pritaikys Vilniaus patirtį
Konkurse dėl Panevėžio stoties nuomos varžėsi trys vežėjai: Panevėžio autobusų parkas, kauniečių „Kautra“ ir Vilniaus „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS).
Pastaroji laimėjo pasiūliusi didžiausią kainą.
„Mūsų kompanija administruoja Vilniaus autobusų stotį. Pagalvojome, o kodėl gi mums neprasiplėsti ir savo patirties neatnešti į Panevėžį. Galbūt mūsų patirtis bus ir čia naudinga? Todėl ir dalyvavome konkurse“, – sako R. Stanaitienė.
Jos teigimu, tokia praktika, kad stotis valdo ne vietos įmonė, nėra naujiena. Kauno keleivių vežimo įmonė „Kautra“ valdo ne tik Kauno, bet ir Vilkaviškio, Druskininkų autobusų stotis.
„Kodėl gi mums nesivadovauti tuo pačiu principu ir nebandyti administruoti kitų miestų stočių? Nemažai mūsų autobusų važiuoja į Panevėžį. Vairuotojai džiaugiasi, kad matys Vilniaus veidus ir Panevėžyje“, – kalbėjo direktorė.
Nacionalinės premijos laureato projektas
Naujoji Panevėžio stotis – Nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko komandos darbas, išsiskiriantis architektūriniais sprendimais.
46,45 aro sklype pastatytoje autobusų stotyje įrengtas daugiau nei 421 kv. m plotą užimantis pastatas bei didesnis nei 1 tūkst. 800 kv. m keleivių išlaipinimo, įlaipinimo ir keleivinio transporto prastovų vietos peronas.
Autobusų stoties pastatas padalytas į dvi dalis: keleivių erdves – kavinę, viešąjį tualetą, laukimo salę, ir uždaresnę zoną, kurią sudaro keleivių aptarnavimo patalpos.
Panevėžio autobusų stoties erdvės pritaikytos ir žmonėms su negalia bei keleiviams su kūdikiais. Stoties viduje ir peronuose įrengta moderni keleivių informavimo sistema, savitarnos bilietų įsigijimo kasa, visa teritorija stebima vaizdo stebėjimo sistema, įrengti informaciniai ekranai.
Po Panevėžio miesto autobusų stoties stogine įkurtas peronas, dalis stoginės apželdinta, čia įrengta automatinė laistymo sistema.
R. Stanaitienės teigimu, pastatas naujas ir modernus, o kiek jis bus patogus, paaiškės pradėjus dirbti.
Centro vaizdas keisis
Panevėžiečiams žadama, kad per ateinančius keletą metų neatpažįstamai turėtų pasikeisti ir paskutines dienas skaičiuojančios senosios autobusų stoties teritorija.
Perone, kur dabar stovi autobusai, atsiras žalioji zona, skirta ramiai pasivaikščioti, pailsėti. Čia dar 1980 metais įrengto perono asfaltą pakeis pieva, gėlės, medžiai, suoliukai, modernus apšvietimas. Į
naująjį skverą numatyta perkelti ir dalį Laisvės aikštėje anksčiau stovėjusių skulptūrų.
Senąjį stoties pastatą numatyta rekonstruoti. Po remonto jis duris atvertų visai kitokiam klientų sektoriui – Savivaldybės įstaigoms, dalį patalpų ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms – įvairiems renginiams.
