Susipažinę su tragedijos, įvykusios Kauno įmonėje
“Karigė” likvidavimo darbais, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Vida
Čigriejienė ir Kazys Starkevičius pastebi visišką nepasiruošimą ekstremalių
situacijų likvidavimui. Šių parlamentarų nuomone, aukų skaičius galėjo būti
mažesnis, jeigu, įvykus nelaimei, tinkamai būtų veikusios visos tarnybos.
Siekiant išvengti avarijų darbe ir tinkamai likviduoti ekstremalių situacijų padarinius, V. Čigriejienė ir K. Starkevičius kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską, prašydami įpareigoti jam pavaldžias institucijas įvertinti gelbėjimo tarnybų aprūpinimą reikalingomis priemonėmis, Kauno gelbėjimo tarnybai skirti lėšas krano nupirkimui.
“Sugriuvus pastato konstrukcijoms pagal reikalavimus turėjo atvykti ir kranas, tačiau Kauno gelbėjimo tarnyba jo neturi (?!). Samdytas kranas pasirodė tik praėjus 10 val. po iškvietimo. Gelbėtojai dirbo naudodami antikos laikų priemones: laužtuvus, svertus, domkratus”, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė K. Starkevičius.
Parlamentaro nuomone, reikėtų patikrinti darbo sąlygas ir įvertinti patalpų ir įrengimų būklę visose šalies įmonėse, nes po šios tragedijos gali būti kita.
Seimo narė V. Čigriejienė stebėjosi, kad žuvusiųjų mirties liudijimuose buvo parašyta, kad darbuotojai mirė nuo ūmios širdies veiklos nepakankamumo, kad nenustatytos terminalinės būklės, mechaninės asfiksijos suspaudus krūtinės ląstą. “O juk žmonės žuvo darbe, įvykus avarijai”, – teigė ji. Parlamentarės nuomone, teismo ekspertai, mirties liudijimuose nenurodę, kad žmonėms žuvo darbo metu, pasielgė nekorektiškai.
Todėl savo kreipimesi į Ministrą Pirmininką Seimo nariai V. Čigriejienė ir K. Starkevičius prašo įvertinti medikų išvadas mirties liudijimuose, išduotuose žuvusiems avarijos metu “Karigėje”.
K. Starkevičius, kalbėdamas apie SBA koncernui priklausančią įmonę “Karigė”, sakė matąs “išorinį blizgesį ir vidinį skurdą”, nes darbdaviai, anot jo, stengiasi gauti maksimalų pelną minimaliomis sąnaudomis, visiškai nekreipdami dėmesio į darbo sąlygas.
K. Starkevičiaus duomenimis, Lietuvoje 2004 m. įvyko 2579 nelaimingi atsitikimai, žuvo 89 žmonės, sunkiai sužaloti 172, lengvai – 2318. Jo duomenimis, Estijoje žūsta du kartus mažiau, 4 kartus mažiau – Skandinavijos šalyse, o Didžiojoje Britanijoje – dešimt kartų mažiau.
Pateikdamas kraupią statistiką politikas teigė, kad Lietuvoje nuo 1991 m. darbe žuvo 1400 žmonių, sužalota 37 tūkst., iš jų 40 procentų žuvo dėl netinkamai organizuoto darbo.
ELTA
