Pirmadienį viešojoje įstaigoje “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” vyko šios įstaigos dalininkų susirinkimas. Buvo apžvelgta 2004 m. veiklos ataskaita, tartasi dėl audito, aptarti veiklos nuostoliai ir kt. Susirinkime dalyvavo Susisiekimo, Kultūros ministerijų, AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovai, Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, Utenos apskrities viršininko pavaduotojas Vilius Cibulskas. Į pasitarimą neatvyko tik Anykščių rajono savivaldybės atstovas.
Įrengtas dar vienas vagonas-restoranas
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Žydrūnas Kvedaras pristatė dalininkams praėjusių metų įstaigos veiklą, apibendrino, kokius darbus per metus pavyko nuveikti, su kokiomis kliūtimis teko susidurti. Jis pažymėjo, kad įstaiga pernai įsigijo pusketvirto tūkstančio litų kainavusią licenciją vežti keleivius ir bagažą geležinkelio transportu šalies teritorijoje. Tai, anot jo, svarbiausias dokumentas siekiant plėtoti siauruko veiklą.
Kiti per metus atlikti darbai – kartu su specialiosios paskirties UAB “Lietuvos paminklai” parengti siaurojo geležinkelio komplekso Troškūnų geležinkelio stoties ir Raguvėlės vandens bokšto avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo techniniai projektai, parengta ir pateikta paraiška dėl ES struktūrinių fondų finansinės paramos, siaurukas pristatytas įvairiose turizmo mugėse ir parodose, jame įrengtas ketvirtas vagonas-restoranas, visi 4 tokie vagonai radiofikuoti. Pasak direktoriaus, teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 15112 turistų, iš jų vežimo gauta 148,3 tūkst. Lt pajamų (2003 m. – 116,1 tūkst. Lt). Vykdant ūkinę finansinę veiklą gauta 218698 Lt pajamų.
Daug dėmesio – remonto darbams
Ž.Kvedaro teigimu, įstaiga atliko nemažai remonto darbų: keitė netinkamus pabėgius naujais kelio ruože Raguvėlė – Anykščiai – Rubikiai, vykdė pageležinkelės juostos priežiūros darbus, įrengė antrą miško poilsio aikštelę geležinkelio ruože Anykščiai – Rubikiai, jame keitė supuvusius pabėgius, pjovė medžius, kirto krūmus, pjovė žolę. Siekiant pagerinti siaurojo geležinkelio pastatų, riedmenų, įrenginių apsaugą, iš dalies buvo aptverta depo teritorija, įrengti rakinami vartai, Panevėžio regioninės aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros nurodymu suremontuoti ir išvalyti panaudotų naftos produktų valymo įrenginiai, atliekos pateiktos utilizuoti. Pastarajam reikalui, anot įstaigos vadovo, išleista 13 tūkst. Lt.
Pasak Ž.Kvedaro, norėdami palengvinti siaurojo geležinkelio kelio priežiūros darbus, įstaigos darbuotojai suprojektavo ir pradėjo konstruoti žolės pjovimo mašiną, vykdė nuolatinę infrastruktūros ir riedmenų priežiūrą, remontą, restauravo senas detales. 65 proc. įstaigos sąnaudų atiteko darbuotojų darbo užmokesčiui – jo fondą sudarė 352 tūkst. 428 Lt. Visos viešosios įstaigos sąnaudos – 538 tūkst. 162 Lt. Įstaigos nuostoliai, direktoriaus tvirtinimu, palyginti su 2002-2003 metais, sumažėjo maždaug 100 tūkst. Lt, jie sudaro 319 tūkst. 464 Lt.
Neatsakyta į daug klausimų
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovo teigimu, įstaiga iš savo veiklos kol kas nėra pajėgi uždirbti lėšų siaurukui išlaikyti, prižiūrėti ir eksploatuoti. “Ieškodamas papildomo finansavimo vedžiau derybas su UAB “Epregas”, ji pareiškė norą tapti įstaigos dalininke ir skirti papildomą 300 tūkst. Lt finansavimą įstaigos veiklai bei plėtrai, tačiau praėjusių metų spalio 4 d. vykusiame visuotiniame įstaigos dalininkų susirinkime dalininkai nusprendė nepriimti šios bendrovės, – sakė Ž.Kvedaras. – Ne kartą kreipiausi į įstaigos dalininkus, Vyriausybę dėl įstaigos veiklos finansavimo, bet teigiamo atsakymo negavau”.
AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovė Ilona Paskačimienė ir Utenos apskrities viršininko pavaduotojas Vilius Cibulskas praėjusių metų susirinkime dėl ligos nedalyvavusiam Ž.Kvedarui paaiškino, jog ši ir kita UAB – “Udriaus projektai” – į dalininkų būrį kol kas nebuvo priimtos todėl, kad nesisiūlė prie įstaigos veiklos prisidėti grynaisiais pinigais, o norėjo prisidėti tik veikla per projektus. “Tąkart mums kilo daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta, bet mes besisiūlantiesiems tapti dalininkais visiškai neužtrenkėme durų – jie gali derėtis”, – kalbėjo V.Cibulskas.
Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Rasymas domėjosi, ar įstaiga turi kokį nors strateginį veiklos planą, ir siūlė jos darbuotojams užsiimti įvairia, įstatuose numatyta veikla, kad būtų galima sumažinti esamus nuostolius.
Ataskaitos nepatvirtino
Kadangi žiniasklaidos dalyvavimas tolesniame dalininkų susirinkime buvo nepageidaujamas, jam pasibaigus pakalbinta G.Umbrasienė tvirtino, kad siauruko dalininkai vis dėlto vienbalsiai nepritarė 2004 metų įstaigos veiklos ataskaitai. Kaip teigė Panevėžio apskrities viršininkė, apie Aukštaitijos siaurojo geležinkelio uždarymą kalbėta nebuvo, bet nuspręsta įstaigoje atlikti auditą, jis turėtų būti baigtas maždaug kovo viduryje. Tik po jo, anot G.Umbrasienės, bus iš esmės galvojama apie šios viešosios įstaigos ateitį.
Dalininkai, kaip paaiškėjo, nepritarė ir kapitalo mažinimui pagal įstaigos balanse įrašytus veiklos nuostolius, vienbalsiai pasisakė prieš 2005 metų planuojamas įstaigos sąnaudas, nes, jų įsitikinimu, pirmiausia reikia galvoti apie pajamas, bet ne apie išlaidas.
Kritikavo vadybą
Pasiteirauta, ką mano apie Aukštaitijos siaurojo geležinkelio veiklą ir vadovavimą daug jėgų dėl siauruko atgaivinimo ir išsaugojimo atidavusi Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė. Ji teigė, jog įstaigą, kad ir kaip būtų gaila, gali tekti uždaryti. Visi šiandienos rodikliai, anot jos, tarsi sako, kad įstaigai vadovaujama neteisingai: daugiausia dėmesio skiriama ne turizmo veiklai, bet geležinkelio įrenginiams ir pan. remontuoti.
“Norint plėtoti turizmo verslą, pirmiausia reikia vystyti turizmo pramogas. Buvo surasta rėmėjų, Seimas patvirtino siaurukui palankią įstatymo pataisą, tačiau, nesant vadybos, tuo nesugebėta pasinaudoti. Kiekvienam verslui, o ir šiam, gera vadyba yra svarbiausia”, – negyrė įstaigos direktoriaus darbo Z.Kukuraitienė.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
