“Commercial Union Lietuva” Panevėžio skyrius – naujausias
ir sparčiausiai besivystantis įmonės pardavimų padalinys. 2004 m. rugsėjo mėnesį
duris atvėrusiame skyriuje dirba 55 draudimo konsultantai. Pagal visas 2004 m.
sausio – spalio mėn. su bendrove pasirašytų sutarčių įmokas Panevėžio skyriaus
dalis siekė – 10,4 %. Iš viso „Commercial Union Lietuva” turi 500 profesionalių
draudimo konsultantų būrį ir virš 100 000 klientų. Kalbiname trejų metų veiklos
Lietuvoje sukaktį pažyminčios bendrovės “Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas” Panevėžio skyriaus vadovą Vytautą Žagūnį.
Ar modernios ir lanksčios paslaugos ir yra “Commercial Union Lietuva”, įsitvirtinusios tarp rinkos lyderių, sėkmės raktas?
Per trumpą savo veiklos laikotarpį „Commercial Union Lietuva” padarė labai daug. Pagal naujai sudarytų sutarčių įmokas metams užimame ketvirtį Lietuvos gyvybės draudimo rinkos, pagal visas pasirašytų sutarčių įmokas mūsų rinkos dalis siekia beveik 10 proc. – iš 9 bendrovių esame ketvirti ir lenkiame daugelį įmonių, pradėjusių veiklą gerokai anksčiau nei „Commercial Union Lietuva”.
Be abejo, įsitvirtinti gyvybės draudimo rinkoje padėjo patrauklios šiuolaikiškos paslaugos, tačiau to neužtenka – jas reikia mokėti pateikti klientui, o taip pat užtikrinti profesionalų investuotų į gyvybės draudimą lėšų valdymą. Čia mums labai padėjo „Aviva” grupės, kuriai priklausome, patirtis. “Aviva” – penkta didžiausia pasaulyje draudimo grupė, jos paslaugomis naudojasi 30 milijonų klientų visame pasaulyje, grupės valdomas turtas siekia 1 075 milijardus litų, o pelnas – beveik 8 milijardus litų. “Aviva” patirtis, sukaupta vystant verslą įvairiose pasaulio šalyse, akcininkų investicijos, Lietuvoje siekiančios 44 milijonų litų – tai lėmė „Commercial Union Lietuva” sėkmę ir lyderiaujančias pozicijas tiek gyvybės draudimo, tiek pensijų kaupimo rinkose.
Kaip minėjau, labai svarbu tinkamai pasirinkti gyvybės draudimo produktą. Mūsų gyvybės draudimo konsultantai profesionaliai parengti – kasmet į kiekvieno iš jų mokymus investuojame po 1 500 litų. Konsultantai atlieka kiekvieno kliento finansinių poreikių analizę, pataria kokią dalį lėšų skirti draudimo apsaugai, rizikai, o kokią – taupymui ar pensijos kaupimui.
Kaip vertinate Lietuvos gyventojų polinkį papildomai kaupti lėšas?
Neseniai atlikome tyrimą, norėdami išsiaiškinti Lietuvos gyventojų lūkesčius ir baimes, susijusias su senatve, bei taupymo senatvei įpročius. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė respondentų labiausiai nerimauja dėl finansinio nepritekliaus senatvėje. Apie 40% respondentų daugiausiai laiko senatvėje norėtų skirti keliavimui ir pomėgiams. Tačiau, ar jie imasi kokių nors veiksmų, kad išvengtų finansinio nepritekliaus ir galėtų senatvėje įgyvendinti savo norus? Beveik pusė Lietuvos gyventojų – 45 % – tikisi, kad jais pasirūpins valstybė ir „SoDros” pensija bus pagrindinis jų pajamų šaltinis. Kita Lietuvos gyventojų dalis mano, kad pensija reikėtų rūpintis patiems. Iš jų apie 30% norėtų kuo ilgiau dirbti ir kuo ilgiau neišeiti į pensiją. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad esant jaunam ir sulaukus 65 metų galimybės realizuoti save darbinėje veikloje bus nevienodos. Net ir baimindamiesi finansinio nepritekliaus senatvėje, tik 5,5% šalies gyventojų papildomai reguliariai kaupia ar ketina artimiausiu metu pradėti kaupti lėšas mokėdami gyvybės draudimo įmokas arba savanoriškas įmokas privatiems pensijų fondams. Tuo tarpu pasaulio patirtis rodo, kad papildomas kaupimas yra būtinas siekiant užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje reguliariai pensiniam amžiui dalį santaupų atideda 54 % šios šalies gyventojų, JAV – 41 %, Airijoje – 38 %, Italijoje 36 % žmonių. Dar apie 20 % Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad savo santaupomis senatvei geriausiai pasirūpins jie patys, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad visame pasaulyje žmonėms sunku prisiversti patiems reguliariai taupyti pensijai, neįsijungus į institucinį taupymo subjektą, nes prioritetai dažnai suteikiami šios dienos poreikiams. Be to, savarankiškas taupymas nesudaro galimybių pasinaudoti mokesčių lengvatomis.
Koks požiūris į gyvybės draudimą vakarų šalyse?
Vakarų šalyse vidutiniškai apie 10-15 proc. atlyginimo skiriama gyvybės draudimui, dažna vakariečių šeima įsigyja po kelis gyvybės draudimo polisus. Aprūpinti solidžia pensija visų savo piliečių nepajėgios net ir pačios turtingiausios valstybės, todėl vakarų šalių gyventojai savo senatve rūpinasi kaupdami lėšas gyvybės draudimo įmonėse. Gyventojų santaupos, skirtos gyvybės draudimui, kitoms investicijoms kapitalo rinkose vakaruose sudaro 50-70 proc. visų gyventojų santaupų, likusios lėšos laikomos bankų indėliuose. Lietuvoje situacija priešinga: stipriai dominuoja bankų indėliai, o gyvybės draudimas sudaro keletą procentų bendroje santaupų struktūroje. Štai pavyzdžiui ES šalyse vienas žmogus gyvybės draudimui skiria po 1 200 EUR per metus. Lietuvoje 2003 metais buvo skiriami 62 Lt, tad mūsų šalies gyvybės draudimo rinkai dar yra kur plėstis. Toliau augant ekonomikai, atlyginimams šis skirtumas turėtų sparčiai mažėti.
Kodėl verta kaupti pensiją pasirinkus gyvybės draudimo paslaugas?
Tam, kad sulaukus pensinio amžiaus būtų galima gyventi pilnavertį gyvenimą, verta kaupti taip vadinamąją „trečiąją pensiją”. Tai ypač rekomenduotina kiekvienam, sulaukusiam 30 ir daugiau metų. Tačiau patartume pradėti taupyti kuo ankščiau – tuomet kaupti galima ilgiau, o atidėti reikia mažiau. Gyvybės draudimas yra puikus būdas kaupti lėšas senatvei ir tuo pačiu užsitikrinti draudiminę apsaugą. Kas skatina žmonės kaupti „trečiąją” pensiją? Pažiūrėkime pensijos dydį Lietuvoje. Dabar vidutinė pensija Lietuvoje siekia 392 Lt. Net ir tokiai nedidelei pensijai gauti būtina turėti 30 metų būtinąjį darbo stažą. Vidutinė pensija tesudaro apie 30 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tam, kad išėjus į pensiją žmogaus gyventų pilnavertį gyvenimą, jis turi gauti 70-80 proc. savo ankstesnio atlyginimo dydžio pajamas. Privačiai kaupiama antrosios pakopos papildoma pensija, kuri kaupiama nukreipiant dalį socialinio draudimo mokesčio privatiems pensijų fondams, gali pridėti dar iki 20 proc. buvusio atlyginimo. Likusiais 20-30 proc. žmogus turėtų pasirūpinti pats. “Commercial Union Lietuva” pensijai kaupti siūlo kelias gyvybės draudimo paslaugas, orientuotas į kapitalo kaupimą – investicinį gyvybės draudimą bei VIP pensinį draudimą. Šių paslaugų dėka žmogus gali kaupti taip vadinamą trečiosios pakopos pensiją.
Kokie veiksniai lemia „trečiosios” pensijos dydį?
Tai priklauso nuo kaupiančiojo pensiją amžiaus, pasirinktos investavimo krypties – ar žmogus pasirinks konservatyvesnį, stabilesnę investicijų grąžą duodantį fondą, ar rizikingesnį, tačiau ir didesnį pelną galintį duoti fondą. Vis dėlto, pagrindinis veiksnys yra kaupimui skirtos įmokos dydis. Norint sukaupti pakankamą pensiją, reikėtų skirti didesnę pinigų sumą. Jeigu skirsime 50 Lt per mėnesį, tai per metus galima sukaupti apie 600 Lt, o per 10 metų – apie 6 000 Lt. Akivaizdu, jog tokia suma nepadarys didelės įtakos pensijos dydžiui. Investuojant didesnes įmokas, susikaups solidesnė suma. Galima pateikti konkretų pavyzdį. Sakykime, 30 metų vyras, kurio atlyginimas 1 000 litų atskaičius mokesčius, nutaria 15 proc. savo pajamų skirti gyvybės draudimui ir įsigyja „Commercial Union Lietuva” siūlomą investicinį gyvybės draudimą, mokėdamas 150 Lt įmoką per mėnesį. Jeigu po 25 metų, sulaukęs 55-erių metų, žmogus apsispręstų nebetęsti karjeros, jo „trečioji” pensija, mokama jam sulaukus 55 metų amžiaus, galėtų sudaryti beveik 600 litų per mėnesį. Žmogus gali pasirinkti ir vienkartinę išmoką – jeigu investicijų grąža būtų 4 proc., sumokėjus mokesčius ir įvertinus mokesčių lengvatą ji galėtų siekti per 100 000 Lt. O jeigu žmogus padirbėtų dar 10 metų ir kauptų papildomą pensiją iki 65-erių – „trečioji” pensija galėtų sudaryti 1 500 litų, o vienkartinė išmoka viršytų 220 000 Lt. Tad mūsų bendrovės konsultantai visada siūlo įvertinti savo realias kaupimo galimybes ir pasirinkti tokį lėšų kaupimo būdą, kuris, baigus karjerą, leistų mėgautis gyvenimo kokybe ir saugumu.
Gintautas Subačius
