„Klaipėdos“ eksperimentas įrodė, kad miesto parduotuvėse galima lengvai atsiskaityti svetima kortele. Tai padaryti ypač lengva dabar, kai prieš šventes klaipėdiečiai užgulė prekybos centrus. Baimė, kad banko kortelę ištuštins svetimi, žmones verčia pervestą algą ar pensiją kuo greičiau pasiimti iš bankomato ir pinigus sukišti į kojines.
Su svetima pavarde
Klaipėdietei buvo duota banko kortelė, ant kurios
užrašyta vyro pavardė. Šia kortele ji bandė apsipirkti keliose Klaipėdos
parduotuvėse.
Tik dviejuose prekybos centruose pardavėjai pastebėjo, kad kortelėje – vyriška pavardė. Nors pardavėjai tokiu atveju turi kviesti policiją, jie sutikdavo, kad čekį pasirašytų netoliese buvęs tariamas savininkas.
Taikos prospekte 109 esančioje parduotuvėje merginai pavyko apsipirkti. Ji pasirašė čekį nesukeldama pardavėjai įtarimo.
Šios parduotuvės vadovė Viktorija Kuzmarskytė teigė, kad darbuotojai supažindinami su pareigybinėmis instrukcijomis, jas pasirašo, todėl patys tampa atsakingi.
Vis dėlto viename Klaipėdos didžiųjų centrų pardavėja dirbanti Karolina teigė, kad darbo sutartyje neparašyta, kaip ją baustų už žioplumą. Ji mano, kad tiesiog griežtu tonu perspėtų ir lieptų dirbti skrupulingiau.
V.Kuzmarskytė teigė, kad pardavėja privalo patikrinti, ar sutampa parašai ant kortelės ir čekio. Jei žmogus sukėlė įtarimą, privaloma paprašyti asmens dokumentų.
Pykdo pirkėjus
Neretai atsitinka ir taip, kad, prisirinkę pilnus vežimėlius prekių, žmonės negali už jas atsiskaityti bankų kortelėmis. Pardavėja įnirtingai kelis kartus braukia kortelę, renka numerį, tačiau kasos aparatas nespausdina čekio.
Tuomet gali išgelbėti tik artimiausias bankomatas.
Parduotuvių ir bankų darbuotojai dažniausiai kaltina „Lietuvos telekomą“. Šios bendrovės ryšio linijomis naudojamasi siunčiant užklausas į autorizavimo centrą, kuriame yra kortelių duomenys.
Vilniaus banko Klaipėdos filialo darbuotojos Laimos Drungilienės teigimu, dažniausiai parduotuvėje žmonės negali atsiskaityti kortele dėl prasto ryšio tarp banko ir kortelių skaitytuvo.
Paklausta, kodėl kartais neįmanoma atsiskaityti kortele, „Telekomo“ gedimų registravimo centro darbuotoja liepė pasakyti, kurioje parduotuvėje.
Pasak jos, meistrai per parą patikrina linijas ir pašalina ryšio gedimo priežastis.
Tingi aušinti burną
Būna, jog žmogus kortelės sąskaitoje turi pinigų, o skaitytuvas pardavėjai rodo, kad jų nėra.
Kaip aiškino Vilniaus banko Klaipėdos filialo sąskaitų tvarkytoja Valentina Juralaic, standartinis pranešimas „neaptarnauti“ atsiranda tada, kai nėra ryšio su autorizavimo centru.
Tokiais atvejais nenorinti aušinti burnos pardavėja tiesiog pasako, kad sąskaitoje nėra pinigų.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vitas Jonas Ūsas teigė, kad žmonės dažnai skambina ir skundžiasi dėl sugaišto laiko bei patirtų nepatogumų.
Tačiau taryba niekuo negali padėti, nes ji vartotojų teises gina tik tada, kai jau įvyksta pirkimas.
„Vis dėlto vartotojų teisės šiais atvejais būna pažeistos“, – tvirtino V.J.Ūsas.
Apvagia ir restorane
Nusikaltėliai taip ištobulino vogimo būdus, kad gali ir neturėdami kortelės siurbti iš jos pinigus.
Pasak Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Albino Strumylos, tam reikia keleto žmonių pastangų bei specialios įrangos.
Nusinešę kliento kortelę, restorano padavėjai specialiais skaitytuvais ją nuskenuoja ir duomenis įrašo į kitą kortelę. Su tokia kopija galima atsiskaitinėti parduotuvėse lyg su sava.
Dažniausiai taip pasielgiama su užsieniečių kortelėmis, kuriose yra daug pinigų. Vienu kartu sukčiai gali pasisavinti 200-500 eurų.
Tai nauja nusikaltimo rūšis, Lietuvoje atsiradusi prieš 2-3 metus.
Pasak A.Strumylos, tokiu būdu apvogtų užsieniečių pasitaikė ir Klaipėdoje.
Iš mūsų piliečių vagys dažniausiai grobia iki 50 litų. Tikisi, kad vagystė greitai nebus pastebėta.
Litus kiša į kojines
Žmonės vis dar nedrįsta laikyti kortelių sąskaitose daug pinigų ir mieliau laiko santaupas grynaisiais. Vieni bijo, kad pinigai iš sąskaitos pradings, kiti – kad patirs kokių nors techninių nesklandumų parduotuvėje.
Išlieka ir kitų nemalonių galimybių. Jei žmogus pasisavina per klaidą pervestus svetimus pinigus, bankas įgyja teisę kreiptis į teismą.
Daugybė vyresnio amžiaus klaipėdiečių vis dar nemoka naudotis ir bankomatais. Jie priversti prašyti išgryninti pinigus artimųjų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Nerijus Maliukevičius teigė, kad per devynis šių metų mėnesius jau išmokėta 3,3 milijardo litų pensijų. Iš jų 1,2 milijardo pervedama į bankų sąskaitas, kurių turėtojai dažniausiai naudojasi banko kortelėmis.
“Klaipėda”
