Skaitytojo pasiūlyta tema
Ar tikrai už atliekų tvarkymą Panevėžyje turi mokėti ir tie, kurie seniai čia nebegyvena?
Panevėžietis Gintaras neslepia pasipiktinimo – nors Panevėžyje registruota jo dukra jau dvejus metus įsikūrusi Amerikoje, „Panevėžio specialus autotransportas“ vis tiek reikalauja mokėti už atliekų tvarkymą.
Vyras pateikė oficialų leidimą, suteikiantį teisę jo dukrai dirbti bei gyventi JAV, bet atliekų tvarkytojas reikalauja pateikti ir algalapius. Panevėžietis kelia klausimą, ar toks reikalavimas neprasilenkia su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.
Atliekas vežanti įmonė tikina tikrai nesidominti, kiek svetur uždirba išvykę panevėžiečiai.
Moka už nesamas atliekas
Kaip pasakojo panevėžietis Gintaras, jo dukra baigė universitetą Anglijoje, o dabar kuria gyvenimą Amerikoje.
Už Atlanto ji gyvena jau dvejus metus, moteriai išduotas oficialus leidimas gyventi ir dirbti JAV.
Nors moteris liko registruota tėvų namuose Panevėžyje, bet seniai juose nebegyvena, Gintaras kreipėsi į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“ prašydamas neskaičiuoti dukrai mokesčio už atliekų tvarkymą.
Panevėžietis tikina sulaukęs reikalavimo pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo dukra tikrai negyvena Panevėžyje.
„Pateikiau dukros darbo vizą ir visus dokumentus, įrodančius, kad ji teisėtai gyvena užsienyje. Bet bendrovei to neužteko. Manęs paprašė pateikti ir jos nuomos sutartį arba algalapius“, – pasakojo Gintaras.
Reikalavimas papiktino
Gintaro teigimu, dukra dirba viename Amerikos viešbučių, tame pačiame viešbutyje ji ir gyvena. Taip pavyksta sutaupyti pinigų, tačiau ji negali pateikti nuomos sutarties.
O algalapių rodyti visiškai svetimiems žmonėms nenori. Uždirbamas atlyginimas, anot panevėžiečio, yra konfidencialūs duomenys.
„Gal dar paprašys parodyti, kiek arbatpinigių ji gauna restorane?“ – ironizuoja panevėžietis.
Kita vertus, stebisi Gintaras, nuo kada algalapis yra oficialus dokumentas, įrodantis, kad žmogus tikrai negyvena Lietuvoje. Šiais laikais, kai nemažai dirbančiųjų nuotoliu, algalapis – joks įrodymas, kad žmogus gyvena svetur.
„Gal dukra nenori atskleisti, kiek ji uždirba? Tai kiekvieno žmogaus asmeniniai duomenys. O gal turi vyrą milijonierių, kuris išlaiko šeimą? O gal dirbama pusiau legaliai? Pasitaiko įvairių situacijų, o algalapis nėra oficialus dokumentas, įrodantis, kad žmogus tikrai negyvena Lietuvoje. Ar tikrai neperlenkta lazda, reikalaujant tokių asmeninių duomenų“, – piktinosi Gintaras.
Stebisi skirtingais įstatymais
Panevėžiečio teigimu, atliekų tvarkymo bendrovė pasiūlė paprasčiausią išeitį – dukrą išregistruoti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje. Tačiau šeima tokio sprendimo nė nesvarsto.
„Kodėl turime ją išregistruoti? Gal po metų ar kelerių dukra nuspręs grįžti ir registracija bus reikalinga“, – stebisi Gintaras.
Jis sutinka, jog tie keli eurai per mėnesį už atliekų tvarkymą nėra dideli pinigai, tačiau sako nesuprantantis, kodėl turi mokėti už paslaugą, kurios negauna.
„Tikiu, kad tokių šeimų, kai vaikai gyvena užsienyje, bet registruoti pas tėvus, Panevėžyje ne viena, bet dėl kelių eurų tiesiog numoja ranka. O atliekų tvarkytojas tuo naudojasi. Kur bepaskambinsi, nebegausi jokios informacijos, neva duomenų apsauga, o bendrovei, reikalaujančiai algalapių, duomenų apsaugos įstatymas negalioja?“ – nustebęs Gintaras.
Ne viena galimybė
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistės Justinos Indulytės teigimu, atleidimą nuo mokesčio už atliekas reglamentuoja Savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad tuo atveju, jei būste žmogus negyvena, nekilnojamojo turto objekto savininkas turi teisę pateikti asmenų skaičiaus būste deklaraciją.
Ši deklaracija suteikia teisę nemokėti kintamosios vietinės įmokos dalies už bute ar name deklaruotus, bet faktiškai negyvenančius asmenis.
Kartu su deklaracija reikia pateikti papildomą informaciją – mokymo įstaigos pažymą apie studijuojantį (besimokantį) asmenį, darbovietės pažymą apie dirbantį asmenį, pažymą apie mokamus komunalinius mokesčius kitoje savivaldybėje ar šalyje arba kitą dokumentą, įrodantį, kad deklaruoti asmenys faktiškai negyvena nurodytame būste.
„Jei asmuo neturi galimybės pristatyti minėtų dokumentų, kiekviena situacija nagrinėjama individualiai – aiškinamasi, kokius kitus įrodymus jis gali pateikti. Išimtiniais atvejais gali būti priimtos sąskaitos už komunalines paslaugas, išrašytos asmens vardu, buto nuomos sutartys, darbo sutartys ar net paskutiniai algalapiai. Jeigu pateikiami algalapiai, gyventojai informuojami, kad atlyginimo dydį ar kitus jautrius duomenis jie gali užtušuoti“, – komentavo J. Indulytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad visų pateikiamų pažymų ir dokumentų išrašymo data negali būti senesnė nei 3 mėnesiai.
Jei visgi nėra galimybės pateikti nė vieno dokumento, įrodančio žmogaus išvykimą gyventi kitur, pasak J. Indulytės, galima deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, kad būtų išvengta privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolos ir kitų nepatogumų.
„Jeigu asmenys, deklaruoti NT objekte, nuolat gyvena užsienyje, tačiau negali pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų, jie turi galimybę deklaruoti išvykimą iš Lietuvos“, – aiškino atliekų vežėjų atstovė.
