Jaunas molekulinės biologijos specialistas iš Jemeno Hašemas al Gailis sugalvojo būdą, kaip nuteistieji galėtų atgailauti už savo nusikaltimus.
33-ejų metų mokslininkas ir aistringas mokslo populiarintojas sukūrė projektą įkalinimo įstaigos, kuri veiktų virtualioje realybėje ir, autoriaus manymu, padėtų išspręsti kalėjimų perpildymo problemą.
Patirtis už patirtį
H. al Gailio sumanymas sukėlė diskusijų audrą socialiniuose tinkluose – mokslininkas išgarsėjo būtent juose pirmiausia pristatydamas savo kvapą gniaužiančius projektus. O kai kuriuos žmones toks išradimas kaip reikiant išgąsdino.
Pagal biologo sumanymą, virtualiame kalėjime nusikaltėlius uždarytų į specialias kokono pavidalo kameras, kur dirbtinis intelektas juos nuolat bombarduotų paties sugeneruotais prisiminimais apie padarytą nusikaltimą, tačiau iš aukų pozicijos.
Pavyzdžiui, žudikai turėtų išgyventi, ką patyrė nuo jų rankos mirę žmonės, prekeiviai narkotikais – ką jaučia turintieji priklausomybę ir pan.
Tuo pat metu, reguliuojant atitinkamus neurotransmiterius bei hormonus, būtų stimuliuojama sąžinės graužatis ir atgailos jausmas.
Prietaisas, pavadintas „Cognify“, signalą siųstų tiesiai į nusikaltėlio smegenis, taip pat į tas DNR ir RNR dalis, kurios atsakingos už atminties formavimą. Taigi sukurti prisiminimai implantuotųsi tiesiai į nusikaltėlio smegenis ir liktų jose.
Tarp etikos ir teisingumo
Kol kas visa ši fantastinio filmo verta vizija yra labai toli nuo įgyvendinimo. Kad virtualaus kalėjimo idėja veiktų, patvirtina tik bandymai su gyvūnais ir jų DNR (mokslininkams pavyko implantuoti netikrus prisiminimus pelėms, rezultatyvūs buvo ir eksperimentai su jūrų sraigėmis bei E. coli bakterijomis).
Tačiau H. al Gailis neabejoja, kad bandymai su žmonėmis įmanomi – ir per artimiausius dešimt metų.
Jau spėjo atsirasti aršių tokio bausmės metodo priešininkų. Kritikai argumentuoja, kad eksperimentai su sąmone ir atmintimi smarkiai prasilenkia su etika. Net jei nusikaltėlis pats rinktųsi tokį nuosprendį kaip alternatyvą tradiciniam. O gal kaip tik dėl to? Juk greičiausiai procedūra užtruktų kelias minutes, tada nusikaltėliai galėtų grįžti į visuomenę kaip laisvi žmonės, tačiau jų sąmonei turbūt atrodytų, kad praleido visą amžinybę pragare, sukurtame pagal jų asmeninį psichologinį profilį.
Mokslininkas su priekaištais sutinka. Tačiau viliasi, kad etikos barjerus pavyks įveikti ir žmonija gaus naują veiksmingą ginklą kovoti su nusikalstamumu.
