Šiais metais Panevėžio kraštotyros muziejus mini 80 metų
įkūrimo sukaktį. Tai seniausias muziejus Panevėžio apskrityje. Visuomenei
pristatome straipsnių ciklą apie muziejaus kūrimąsi ir plėtrą, reikšmę miesto
bendruomenės gyvenime, iškiliausių muziejininkų veiklą.
Jie kūrė Panevėžio muziejų (1925-1940 m.)
Dabar Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose skaičiuojama per 92 000 eksponatų, lankytojai kviečiami į ekspozicijas bei parodas pagrindiniame muziejaus pastate (Vasario 16-osios g. 23) bei 5 muziejaus filialuose. Muziejaus pasididžiavimas – pasaulinė drugių kolekcija, medinės sakralinio meno skulptūrėlės, Rytų šalių meno kolekcija, kiti archeologijos, etnografijos, numizmatikos, fotografijos, knygų, spaudos, dokumentų, dailės rinkinių eksponatai. Muziejines relikvijas kaupė ir saugojo, tautotyros tradicijas puoselėjo keturios ar penkios muziejininkų kartos. Išskirtinio dėmesio nusipelno muziejaus kūrėjai – pirmoji Panevėžio tautotyrininkų karta.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Panevėžyje gyveno nemažai inteligentų, turėjusių privačias senienų kolekcijas. Turėti savo muziejų buvo kiekvieno didesnio miestelio garbės reikalas. 1924 m. įkurta Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugija. Jos tikslai buvo “senovės liekanų saugojimas, Lietuvos ir kitų kraštų istorijos ir archeologinės medžiagos rinkimas, istorinių įvykių ir asmenų žymėjimas ir muziejaus bei kitų krašto praeities saugotuvių steigimas”. Draugijos nariai rinkdavosi notaro Jono Moigio kontoroje – dideliame mediniame, deja, iki mūsų dienų neišlikusiame pastate (Vasario 16-osios g. 25). Miesto centre Moigių šeimai priklausė mūrinių ir medinių pastatų kompleksas, nemažas žemės sklypas. Įdomu pastebėti, kad prieš du dešimtmečius Panevėžio muziejus persikėlė į Moigių šeimai priklausiusius pastatus, t. y. į tą erdvę, kur 1924 m. brendo muziejaus kūrimo idėja, kur gyveno tautotyrai neabejinga ir nemažą senienų kolekciją turinti šeima. Pirmoji Panevėžio muziejaus ekspozicija atidaryta 1925 m. sausio 18 d. Veiklos pradžioje muziejus glaudėsi nedidelėse, tačiau turinčiose gilią istorinę praeitį patalpose – seniausiame Panevėžio pastate Kranto gatvėje (šiuo metu 21-asis namas). Muziejus steigtas su didele meile ir atsakomybe. Tai buvo patriotinė ir pilietinė miesto inteligentų išraiška. Tarpukario inteligentui buvo garbė ir pareiga priklausyti nors vienai kraštotyros draugijai. Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos dokumentai liudija, kad 1925-1940 metais jos veikloje dalyvavo (mokėjo mokesčius, dovanodavo eksponatus, važiuodavo į ekspedicijas ir t. t.) Panevėžio miesto ir apskrities viršininkai, gydytojai, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, pašto viršininkas, notarai, verslininkai, t. y. žymiausi miesto žmonės. Daugiausia prie draugijos veiklos ir muziejaus kūrimo prisidėjo mokytojai Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas ir Petras Bliumas, notaras Jonas Moigis, Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas.
Jurgis Elisonas (1889-1946) – gamtininkas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, 1919 m. įsidarbinęs Panevėžio berniukų gimnazijoje, suorganizavo kraštotyros mėgėjų būrelį. J.Elisono vadovaujami mokiniai rinko kraštotyrinę, archeologinę medžiagą, vasarą vykdavo į ekspedicijas, rinko senienas gimtuosiuose sodžiuose. J.Elisonas buvo vienas iš aktyviausių Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos narių: ilgametis draugijos pirmininkas, aktyvus muziejaus rėmėjas. 1925 m. steigiamam Panevėžio muziejui J.Elisonas perdavė gimnazijos moksleivių sukauptus eksponatus ir savo privatų archeologijos ir numizmatikos rinkinį. Jo iniciatyva muziejuje įkurtas gamtos skyrius, rūpintasi įvairių gamtos eksponatų (paukščių ir gyvūnų iškamšų, ragų kolekcijos, augalų herbarų, žuvų kolekcijos, suakmenėjimų ir kt.) kaupimu. J.Elisonas daug nuveikė ir kitose sferose: vadovavo Panevėžio ir Kėdainių gimnazijoms, parašė keletą zoologijos vadovėlių, skaitė paskaitas, spausdino publikacijas, dirbo mokslo bei tautotyros draugijose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1946 m.
Vladas Rozmanas (1893-1943) – kovotojas savanoris, Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas (1923-1927), skautų organizacijos Panevėžio mieste įkūrėjas. Jis domėjosi istorija, turėjo sukaupęs senienų kolekciją. Buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių įsteigti Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugiją (1924-1927 m. ėjo draugijos pirmininko pareigas) bei Panevėžio muziejų, kuriam dovanojo savo sukauptas relikvijas. 1927 m. V.Rozmanas paskirtas Biržų apskrities viršininku. Jo iniciatyva 1928 m. įkurtas Biržų muziejus.
Petras Būtėnas (1896-1980) – kalbininkas, tautotyrininkas, vertėjas. Studijuodamas Kauno universitete, įsijungė į Lietuvos studentų kraštotyros draugiją. Parengė ir išleido “Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programą”. 1925 m. atvyko mokytojauti į Panevėžio mokytojų seminariją. Netrukus tapo vienu aktyviausiu Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos nariu, Panevėžio muziejaus kūrėju. P.Būtėno iniciatyva Mokytojų seminarijoje buvo įkurta Tautotyros ir senienų rinkimo draugija. Jos nariai rengė teminius klausimynus, rinko medžiagą iš įvairių tautos dvasinio ir materialinio gyvenimo sričių, organizavo planingą tautosakos užrašymo ir tyrimo darbą visoje apskrityje, rinko eksponatus. Dalis eksponatų buvo perduodama miesto muziejui, kiti eksponuojami mokytojų seminarijos muziejuje. 1934 m., likviduojant Mokytojų seminariją, apie 2000 eksponatų P.Būtėnas perdavė miesto muziejui. Tuo metu Panevėžio muziejus pagal sukauptus eksponatus laikytas vienu iš turtingiausių regioninių muziejų Lietuvoje.
Petras Bliumas (1896-1988) – mokytojas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, keliolika metų mokytojavęs Lepšių (Velžio apylinkė) pradžios mokykloje, nuo 1930 m. dirbo Panevėžio 3-iojoje pradžios mokykloje. P.Bliumas skatino mokinius domėtis savo krašto praeitimi, rinkti senovę liudijančius daiktus. Drauge su moksleiviais kasinėjo Lepšių pilkapyną, rado nemažai archeologinių eksponatų: akmeninių kirvukų, papuošalų, monetų, ginklų liekanų, puodų šukių. Iš tų radinių Bliumas įkūrė Lepšių mokyklos muziejų. Nuo pat Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos įkūrimo aktyviai dalyvavo jos veikloje: pasirašė steigiamos draugijos įstatus, Panevėžio muziejui perdavė Lepšių mokyklos eksponatus, tvarkė Panevėžio muziejaus numizmatikos rinkinį, aktyviai dalyvavo archeologinėse ekspedicijose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV, kur keletą dešimtmečių dirbo prasmingą lietuvio inteligento patrioto darbą.
Jonas Moigis (1867-1933) – notaras, visuomenės veikėjas. 1890-1918 metais gyvendamas Smolenske ir dirbdamas notaru aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, rūpinosi draudžiamos spaudos platinimu, turėjo sukaupęs didelę biblioteką, Pirmojo pasaulinio karo metu buvo uolus Smolensko lietuvių ir lenkų pabėgėlių šelpimo komiteto pirmininkas, drauge su žmona Konstancija daug nuveikė labdarybės srityje. 1921 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1922 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo Panevėžio notaru. Aktyviai dalyvavo Panevėžio savivaldybės darbe. Įsijungęs į Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos veiklą, J.Moigis šeimos privačią senienų kolekciją padovanojo Panevėžio muziejui.
Tarpukario metais Panevėžio muziejus tapo vienu svarbiausių krašto kultūros židinių. 1940 m. muziejuje buvo saugoma apie 12 000 eksponatų. Ekspoziciją kasmet vidutiniškai aplankydavo 4000-5000 lankytojų. Pradėtas kryptingas istorinės praeities ir gamtos tyrimas. 1938 m. imta rūpintis naujų muziejaus rūmų statyba. Tam buvo renkamos lėšos, parengtas pastato projektas, nupirktas žemės sklypas A.Jakšto prospekte. Tačiau muziejaus rūmai liko svajonėse ir projektuose. Veiklos planus, žmonių likimus pakeitė nelaukti 1940 metų įvykiai ir Antrasis pasaulinis karas.
Jūratė Gaidelienė,
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė
(Bus daugiau)
Šiame pastate (Kranto g. 21) 1925 m. buvo atidaryta pirmoji
Panevėžio muziejaus ekspozicija.
