Lietuva jau atlaikė keletą pinigų keitimo reformų – sovietinius rublius pakeitė talonai, kuriuos žmonės vadino vagnorkomis, juos – litai. Nenumaldomai artėja dar viena pinigų reforma – 2007-uosius šalis planuoja pradėti įvesdama eurą. Šios valiutos eros pradžia daugeliui kelia prieštaringų minčių – buvusios pinigų reformos neapsiėjo be netekčių ir praradimų, tad euras lietuviams kelia ne tik džiugius jausmus – nemaža visuomenės dalis vėl tikisi paties blogiausio.
Vakar Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRRI) surengtoje diskusijoje “Svarbiausi iššūkiai Lietuvai stojant į euro zoną” bankininkai, mokslininkai, valdžios atstovai diskutavo apie euro įvedimo privalumus, bet nenutylėjo ir trūkumų, kalbėjo apie valiutos pasikeitimo pasekmes.
Pliusai ir minusai – ne trumpalaikis procesas
Renginį pradėjęs LLRI prezidentas Ugnius Trumpa akcentavo, kad diskusijų euro įvedimo klausimu nepakanka. Apie visus šalies piliečius paliesiančius pokyčius būtina kalbėti dažniau. “Kalbama apie du esminius dalykus – euro įvedimo datą ir apie kainas”,- teigė U.Trumpa. Jis pabrėžė, kad euro pliusai ir minusai bus jaučiami ne tik jį įvedus, bet ir ateityje. “Mes ne tik įsivedam eurą, bet ir atsikratom valiutų valdybos mechanizmo. Šis faktas kelia susirūpinimą”,- sakė LLRI prezidentas. Jo nuogąstavimai turi pagrindo – dabar litas tvirtai susietas su euru ir dėl jo kurso svyravimų galima nesukti sau galvos, įsivedus eurą šis stabilumas dings.
Ar nusipelnėme euro?
Kad taptų euro zonos šalimis, naujosios Europos Sąjungos narės turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pažymėjo, kad patys svarbiausi kriterijai, atversiantys ar užtrenksiantys Lietuvai vartus į euro zoną, – infliacijos lygis ir biudžeto deficitas. “Įstojus į ES metinė infliacija padidėjo 4 proc. Dabar ji stabilizavosi ir siekia apie 3 proc.”,- teigė R.Kuodis. Prie infliacijos augimo daugiausia prisidėjo maisto bei naftos produktų brangimas. Išaugo kainos valstybės reguliuojamame sektoriuje – brango dujos, elektra. “Administraciniai sprendimai taip pat turi įtakos infliacijai. Pakelti dujų ir elektros kainų “kepures” beveik nėra ekonominės logikos. Tam pasirinktas blogas laikas”,- pabrėžė direktorius. Imantis tokių reguliavimo būdų, pasak pranešėjo, reikia ne tik geros politikos, bet ir didelės laimės, kad pasiektum teigiamą rezultatą. “Kad politika nėra gera, rodo sprendimas padidinti elektros kainą, o kad horizonte nėra laimės, leidžia teigti vis brangstanti nafta”,- įsitikinęs R.Kuodis.
Departamento direktorius kalbėjo apie biudžeto deficitui keliamus reikalavimus ir pabrėžė, kad nuo pat 1994-ųjų mūsų šalies biudžetai pasižymėjo nedideliais, bet stabiliais deficitais. Vadinasi, išleidžiame daugiau, nei galime surinkti. “Kad pasiektume reikalaujamą biudžeto deficito procentą, reikės imtis papildomų priemonių, ypač dabar, kai mažinamas gyventojų pajamų mokestis, o ekonomikos augimas lėtėja”,- sakė pranešėjas. Jis mano, kad pažadai iš “Sodros” perteklinių pajamų didinti pensijas – nėra geras ženklas šalies biudžeto politikoje. Nors valdžia apskaičiavo, kad norint kompensuoti pinigus, kuriuos biudžetas praras sumažinus pajamų mokestį, reikės 450 mln. litų, R.Kuodis tokius skaičiavimus pavadino pernelyg optimistiškais. “Didelės rizikos tiek infliacijos, tiek biudžeto frontuose”,- apibendrino departamento direktorius. Jis mano, kad Lietuva gali tikėtis palankaus politinio sprendimo, leidžiančio mūsų šaliai įkelti koją į euro zoną, bet šis sprendimas jau mažai priklausys nuo Lietuvos.
Esame tarp lyderių
SEB Vilniaus banko prezidentų patarėjų vyriausioji analitikė Algė Budrytė teigė, kad 2007-aisiais mūsų šalį ji jau įsivaizduojanti tik kaip euro zonos narę. Mastrichto sutarties reikalavimus kol kas atitinka trys naujosios ES valstybės – Lietuva, Estija ir Slovėnija. Kitoms kol kas sekasi prasčiau. Lietuvos bankas jau paskelbė euro įvedimo įstatymo projektą. A.Budrytė diskusijos dalyvius supažindino su euro įvedimo tvarka. Pirmąsias dvi savaites bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. Du mėnesius litus į eurus nemokamai keis ir komerciniai bankai. Nesuspėjusieji to padaryti per du mėnesius tai atlikti galės vėliau – nemokamai Centriniame banke, o komerciniuose – už tam tikrą mokestį.
Finansų analitikė vardijo euro įvedimo privalumus. “Atpigs finansinės operacijos, nes bus panaikintos valiutos keitimo išlaidos. Išnyks ir valiutos kurso rizika. Rinka taps skaidresnė, nes įvedus eurą žmonėms bus paprasčiau palyginti kainas įvairiose Europos šalyse”,- teigė A.Budrytė. Neką mažiau svarbus veiksnys, pasak analitikės, – šalies priklausymas populiarėjančios valiutos erdvei. Jos nuomone, jau dabar Lietuva gauna naudą iš euro – ilgalaikės paskolos eurais ir litais kainuoja beveik vienodai.
Laikas priimti iššūkius
A.Budrytė nenutylėjo ir europietiškos valiutos įvedimo trūkumų. “Beveik pusę euro įvedimo sąnaudų tenka bankams ir mažmeninės prekybos atstovams”,- pabrėžė analitikė. Ji neatmetė galimybės, kad bankininkai ir prekybininkai šias išlaidas gali perkelti ant vartotojų pečių. Mažmenininkams teks perkainoti prekes, bankai turės nemokamai keisti litus į eurus, nemažai kainuos ir apskaitos sistemų pritaikymas prie naujosios valiutos. Įsivedusi eurą Lietuva nebeteks nei teorinių, nei praktinių galimybių devalvuoti nacionalinę valiutą ir visiškai praras galimybę daryti įtaką nacionalinei pinigų politikai.
Pasak A.Budrytės, euras – tam tikras iššūkis ir jį priimanti šalis turi žinoti, kad paaštrės konkurencija verslo sektoriuje – spartės įmonių susijungimo ir įsigijimo tempai. Ji prognozavo, kad dar labiau padidės darbo jėgos mobilumas, o vartotojai taps reiklesni. “Tam įmonės turi pradėti rengtis jau dabar. Išlikti padės tik ryškus konkurencinis pranašumas”,- akcentavo analitikė.
A.Budrytė pažymėjo, kad tarp gyventojų sklandančios kalbos, jog dėl euro pakils kainos, nėra visiškai pagrįstos. “Iš pradžių gali taip atsitikti, bet kainų kilimo laikotarpis bus trumpas, vėliau euras tarnaus kaip kainų mažinimo veiksnys”,- mano finansų analitikė. Ji nesutiko ir su dar vienu mitu – esą keičiant litus į eurus įvyks pinigų devalvacija – nuvertėjimas. Ji mano, kad valiutos nuvertėjimui priežasčių nėra. A.Budrytė teigė, kad valdžia turėtų imtis priemonių infliacijos baubui sustabdyti. Vokietijoje įvedus eurą populiarios prekės brango sparčiau. Meškos paslaugą padarė ir žiniasklaida, akcentavusi tik brangimą ir nieko neužsiminusi apie pingančias prekes. Austrija prieš įsivesdama eurą griebėsi griežtų sankcijų už nepagrįstą kainų didinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kitos šalys su prekybininkais bandė tartis gražiuoju ir taip užsitikrinti jų paramą naujajai valiutai. Kai kuriose ES šalyse įsteigtos kainų stebėjimo observatorijos, iš anksto prekių kainos skelbiamos eurais ir vietine valiuta.
Euro kaina
Lietuvos prezidento patarėjas, Ekonomikos ir regioninės plėtros grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas kalbėjo apie tai, kokią kainą šalis turės sumokėti už eurą. “Visi žinome, kad euras kainuoja 3,45 lito, tačiau kokios jo įvedimo sąnaudos?”- uždavė klausimą diskusijos dalyviams R.Vilpišauskas. Jis pažymėjo, kad europietiškos valiutos kaina susideda iš kelių dalių – kalbama apie tiesioginę kainą, perėjimo prie naujos valiutos sąnaudas, ilgalaikių rizikų vertę ir kiek Lietuvai kainuotų alternatyvus scenarijus, jeigu ji netaptų euro zonos nare.
Jis, kaip ir A.Budrytė, neatmetė galimybės, kad prekių kainos šalyje įvedus eurą gali šoktelėti. “Kainų didėjimas susijęs su įmonių bandymu pasinaudoti neapibrėžtumu. Labiausiai tikėtina, kad tai vyks paslaugų sektoriuje, aptarnaujančiame užsienio turistus, nes šiems sunku susigaudyti įvairių šalių kainose”,- sakė R.Vilpišauskas. Jis įsitikinęs, kad kainų šuolis – laikinas dalykas, konkurencija greitai viską sudėlios į tikrąsias vietas.
Kaip lietuviams seksis euro zonoje, priklauso ir nuo visos ES ekonominio stabilumo. Ar prancūzų nenoras ratifikuoti ES Konstituciją prisidės prie euro nuvertėjimo, prezidento patarėjas nesiryžo prognozuoti. Jis mano, kad infliacijos augimas kartais ne visai pagrįstai priskiriamas eurui. “Dėl valiutos įvedimo Europos šalyje infliacija padidėjo tik 0,16 proc.”,- akcentavo R.Vilpišauskas. Patarėjas teigė, kad Europoje įsigalinti ultraradikali politika žada ES įdomius pokyčius. Euro ateitį gali lemti ir neatsakinga valstybių politika, ir teigiamų reformų trūkumas – ES senbuvėse ekonomikos augimo tempai bei produktyvumas nuo 1987-ųjų tik mažėja.
Jei Lietuva liktų euro zonos nuošalėje, ji skaičiuotų kitokio pobūdžio išlaidas. Jos susijusios su stojimo į ES sutarties nesilaikymu. Šalis, pasak prezidento patarėjo, be viso kito, rizikuotų prarasti gerą reputaciją.
Būti ar nebūti – dvejonių nebėra
Seimo narys Petras Auštrevičius pabrėžė: apie tai būti Lietuvai euro zonoje ar ne – nebėra ko kalbėti. Diskusijos vyksta norint laiku baigti šį projektą. “Žinant lietuvių mentalitetą, galima teigti, jog šalis į šį tikslią, pagal Algirdą Brazauską, eina žingsnelis po žingsnelio, o pagal Lauros pareiškimą Eurovizijoje – po truputį”,- šmaikštumo nestokojo Seimo narys. Jo nuomone, politikai euro įvedimo temą jau išnaudoja politinėje kovoje. Šalies euro skeptikai gali sulaukti palaikymo iš užsienio, nereikia atmesti ir Rusijos nuomonės šia tema. “Lietuviai kol kas dar labai jautrūs šios šalies nuomonei”,- sakė P.Auštrevičius. Kas pritaria euro įvedimui ir kas yra prieš, kol kas tiksliai pasakyti sunku. “Nuo to priklauso, kiek prieš euro įvedimą bus nupirkta druskos ir ar mes suspėsime tai padaryti”,- kalbėjo parlamentaras. U.Trumpa siūlė kumščiuose laikyti suspaustus eurus, kad tik šis projektas būtų baigtas sėkmingai.
Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė teigė, kad investuotojai remia euro įvedimą. “Šis sprendimas uždės valdžiai apynasrį ir ji nebegalės tiek išlaidauti”,- euro reikalingumu įsitikinusi R.Skyrienė. Kol kas to dar nėra – prisidengusi euru valdžia vieną po kito įvedinėja naujus mokesčius. Ji užsiminė ir apie tai, jog Olandijoje žmonės euru nesidžiaugia – ši valiuta juos pavertė bėdžiais. “Olandai priversti simuliuoti atostogas – vaidinti, kad ilsisi užsienyje, o iš tikrųjų užsidarę langus tyliai lindi savo namuose”,- sakė Investuotojų forumo atstovė.
Banko “Nord/LB” vyriausiasis analitikas Rimantas Ruckis prognozavo, kad sparčiai didėjant atlyginimams, brangs prekės, tačiau jeigu euro įvedimą atidėsime geresniems laikams, jų gali tekti laukti ilgai. “Jeigu į euro traukinį spėtume pirmieji – būtų geras impulsas investuotojams apsistoti Lietuvoje”,- mano R.Ruckis.
Stojame į lėto ekonominio augimo zoną
Diskusijoje dalyvavęs buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius susirinkusiuosius tikino, kad jau artimiausiu metu bus pateiktas euro įvedimą koordinuojantis specialus priemonių planas, o apie netektis bus galima diskutuoti vėliau. LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė pažymėjo, jog apie euro privalumus ir trūkumus reikia kalbėti, kad tai nebūtų kaip stojant į ES. “Ir dabar visuomenė kartais klaidingai informuojama – esą tapusi euro zonos dalyve Lietuva taps visateise ES nare, o mes – visaverčiais ES piliečiais”,- pažymėjo G.Steponavičienė. Ji akcentavo, kad nereikia pamiršti – stojame į lėto ekonominio augimo zoną, kurioje mažai investicijų ir nesimato, kad situacija šioje zonoje keistųsi iš esmės. Ji teigė: “Italijoje euro įvedimas mažas pajamas gaunančius žmones įstūmė į visišką skurdą. Kokios priežastys, kad įvedus eurą sunkiai gyvenantieji atsidūrė tokioje situacijoje?”- susirinkusiųjų klausė LLRI viceprezidentė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
