Prieš porą metų pakruojietės muzikantės išsakytas „Petronės armonikos“ renginys palyginimas su gimines sukviečiančiais atlaidais taip prilipo, kad šiųmečiame renginyje jį kartojo daugelis.
Jau 12 kartą Miežiškių kultūros centro rengiama Lietuvos moterų armonikininkių šventė „Petronės armonika“ tampa įdomesnė vis platesniam žmonių ratui. U.Mikaliūno nuotr.
Dalyvių geografija – plati
Ką tik nuskambėjusi tradicinė Miežiškių kultūros centro rengiama Lietuvos moterų armonikininkių šventė „Petronės armonika“ tampa įdomesnė vis platesniam žmonių ratui. Pasak organizatorių, tai demonstruoja augantis susidomėjimas renginiu, besiplečianti dalyvių geografija, muzikantų ir žiūrovų išsakomos padėkos už patirtus gerus įspūdžius.
Ne tik saviškę Aldoną Petrulaitienę, bet ir kitas varžytuvių dalyves miežiškiečiai sveikino smagiai pajuokaudami, įteikdami dovanų ir šypseną keliančių puokščių – šluotų.
Šiųmetė „Petronės armonika“ surengta dvyliktą kartą ir, kaip teigia organizatoriai bei dalyvės, jau menkai priminė pirmąsias varžytuves. Renginio sumanytojos miežiškietės Aldona Petrulaitienė ir Valerija Bartulienė sako, kad iš pradžių į šventę buvo kviestos tik aplinkinės, pažįstamos armonikomis grojančios moterys, o dabar dalyvių atvyksta iš visos Lietuvos. Šiemet varžytuvėse grojo viešnios iš Panevėžio miesto ir rajono, Pakruojo miesto ir rajono, Kėdainių rajono, Šiaulių.
Be to, pirmosios armonikininkių varžytuvės rengtos juokaujant, kad kovo 8-ąją moterys susirenka groti taip kovodamos už lygias su vyrais teises scenoje, o dabar renginiu siekiama išsaugoti gyvąjį etninės kultūros reiškinį – moterų ir merginų instrumentinį folklorą.
Nori propaguoti tradiciją
Miežiškiai armonikomis grojančių moterų susibūrimo vieta tapo neatsitiktinai – būtent čia prieš kurį laiką pedagogė A. Petrulaitienė subūrė nemažą merginų armonikininkių kompaniją, plačiai propagavo moterų muzikavimo tradiciją.
Jauniausia varžytuvių dalyvė Viktorija Sereikaitė – savamokslė armonikininkė, kuriai komisija nepagailėjo pirmosios vietos. U.Mikaliūno nuotr.
„Viskas išėjo natūraliai, ne unikalumo, originalumo siekiant. Seniau Lietuvoje grojimas muzikos instrumentais buvo laikomas vyrų veiklos sritimi, tačiau šiais laikais moterys aktyvios – kas joms įdomu, to ir imasi. Kai vaikų muzikos studijoje pradėjau mokyti juos groti armonika, berniukai pasirodė esantys tingesni, o mergaitėms šie instrumentai tiesiog prilipo, atsirado didžiulis susidomėjimas.
Armonikomis grojančios mergaitės visiems buvo tokios įdomios, kad turėjome daug koncertų, išvykų. Suprantama, kilo noras gražią moterų muzikavimo tradiciją puoselėti, skleisti, propaguoti“, – apie „Petronės armonikos“ ištakas „Sekundei“ pasakojo A. Petrulaitienė.
Rado ypatingą nišą
„Gražiausia, kad iš saviškių pasibuvimo „Petronės armonika“ išaugo į stebuklą – vienintelį renginį Lietuvoje, kuriame gali pasireikšti armonikomis grojančios moterys, kuris puoselėja folkloro tradicijas, užtikrina jų tąsą“, – teigia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos kultūros specialistė Lina Daubarienė.
Žiūrovų numylėtinės titulas atiteko nuolatinei „Petronės armonikos“ dalyvei panevėžietei Irenai Cinmolomskienei.
„Šis renginys džiugina savo unikalumu ir tuo, kad propaguoja svarbias vertybes, – sako etnomuzikologas Gvidas Vilys. – Gyvo muzikavimo tradicija silpsta, vis dažniau žaidžiam su įrašais, fonogramomis, Lietuvoje nėra labai daug progų pasidžiaugti „iš dūšios“ grojančiais žmonėmis.
Ne tiek svarbu, ar grojama labai profesionaliai, ar klystant, ar atlikėjas žaidžia su publika, ar grojimas jam lyg meditacija – svarbiausia, kad tai daroma iš didelio noro. Niekas toms moterims neliepia rinktis Miežiškiuose – joms tiesiog smagu groti, būti. Tai labai žavi. Organizatoriai šaunuoliai, kad tokioje plačioje renginių erdvėje rado nišą originaliam, žaviam veiksmui.“
Kaip pas artimiausius gimines
Pavasario pradžią žymintis miežiškiečių renginys organizuojamas kas antrus metus. Nuolatinės varžytuvių dalyvės tikina, kad laukti tradicinio susibūrimo labai laukia.
„Šiemet čia atvykau jau aštuntą kartą ir neabejoju, kad atvažiuosiu vėl, vos tik pakvies, – tvirtina pakruojietė Zina Andrejevienė. – Nepavargstu kartoti: čia susirenka tokie nuostabūs, nuoširdūs žmonės, kad jautiesi kaip tarp artimiausių giminių, kaip atlaiduose, kurių negali praleisti.“
Praėjusių varžytuvių nugalėtoja vilnietė Lijana Šarkaitė pasveikinti šventės dalyvių atvyko su visa šeimyna. Žiūrovai išsyk ėmė juokauti, kad nuo šiol visoms nugalėtojoms teks imtis mokyti groti savus vyrus ir vaikus.
„Proga pagroti – ne vienintelė priežastis, raginanti vis atkeliauti į „Petronės armoniką“. Ne mažiau svarbu, kad čia susitinku, susipažįstu su labai įdomiais žmonėmis, turiu progų pabendrauti su bendramintėmis, pasidžiaugti linksmomis, smagiomis, savitomis muzikantėmis“, – sako iš Raguvos atvykusi Kristina Juškienė.
Nors organizatoriai šiemet tradiciškai kiekvienai varžytuvių dalyvei suteikė po titulą, negailėjo dovanų, grojusios moterys tvirtina manančios, kad už apdovanojimus svarbesnė galimybė susieiti, pabendrauti, pabūti šventėje.
„Varžytis nėra labai paprasta, nesinori prastai pasirodyti, kyla jaudulys, viena moteris net raminamųjų sakė gėrusi. Bet ir smagu, kad gali tokioj kompanijoj pasibūti, pasiklausyti gražios muzikos“, – kalbėjo muzikantės.
Groja savamokslės entuziastės
Visos šiųmetėje „Petronės armonikoje“ griežusios moterys pasakojo esančios savamokslės muzikantės – noro groti turėjusios daug, tad pakako tėvų, draugų parodyto pradžiamokslio, ir grojimas tapo ilgam įtraukusiu pomėgiu.
Armonikininkių armonikininkės titulą ir smagų pereinamąjį prizą pelnė į Miežiškius pirmą kartą atvykusi Vilma Janickienė iš Pakruojo rajono, Ūdekų kaimo.
Iš Pakruojo rajono Ūdekų kaimo į šventę atvykusi Vilma Janickienė – profesionali chorvedė, armonika groti pradėjusi „iš reikalo“: „Nutarėme savo kultūros namuose suburti kapelytę, tad reikėjo kam nors tradiciniu instrumentu groti. Kas gros? Vadovė! Taip po truputį pradėjau mokytis, ir susižavėjau armonika – kiek vingrybių ja galima išgroti.“
Medicinos studentė Viktorija Sereikaitė iš Trakiškio pasakoja, kad armonika ją sudominusi, nes matant šiuo instrumentu grojančius muzikantus vis stebino, „kaip tais guzikais grojama“. Gitara savarankiškai skambinti išmokusi mergina džiaugiasi, kad prieš keletą metų užsispyrė perprasti ir grojimo armonika principus – instrumentas dabar ją žavi įdomiu skambėjimu, savita grojimo struktūra.
Iš Raguvos į „Petronės armoniką“ jau ne pirmą kartą atvykusi K. Juškienė groti armonika pramoko studijuodama muzikavimą liaudies instrumentais.
„Sunku buvo iki ašarų, bet paskui ta armonika taip užvedė: ir instrumentą nusipirkau, ir nuolat groju. Turiu ir akordeoną, bet jį paimu labai retai. Armonika žavi balsų derme, garsai net širdį spaudžia“, – pasakoja moteris.
Prizas keliauja po Lietuvą
Dvyliktoje „Petronės armonikoje“ moterų pasirodymus tradiciškai vertino vyrai – žinomi Panevėžio krašto muzikantai, muzikos specialistai. Jie armonikininkių armonikininkės titulą suteikė iš Pakruojo rajono atvykusiai V. Janickienei.
Geriausiai grojančias moteris vertina garbūs muzikantai vyrai.
Varžytuvių nugalėtoja gavo ne tik tokių pat, kaip ir kitos muzikantės, dovanų, bet ir pereinamąjį prizą – iki ausų besišypsančią tautiniais drabužiais aprengtą medinę raganaitę Petronę. Iki kitos šventės nugalėtojos namuose viešėsiantis prizas iki šiol jau keliavo po Panevėžio rajoną, buvo Zarasuose, Kaune, Vilniuje.
„Petronės armonikoje 2014“ pirmąją vietą pelnė V. Sereikaitė, antra pripažinta miežiškietė A. Petrulaitienė, trečia – Danutė Maižiuvienė iš Pakruojo rajono.
Kitoms renginio dalyvėms už savaip išsiskiriančius pasirodymus suteikti brandžiausios, romantiškiausios, žaviausios, dainingiausios, stilingiausios muzikančių titulai. Žiūrovų numylėtinės prizą gavo didžiausio publikos palaikymo sulaukusi vienintelė lūpine armonikėle grojusi šventės dalyvė – panevėžietė Irena Cimnolomskienė.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
