Fotomenininkas, architektas, grafikas Gintautas Šveikauskas imasi visko, kas miela širdžiai. Atsijojantis tikrąsias vertybes nuo visko, kas pastaruoju metu peršama, menininkas nesilaiko vienos ir tos pačios temos, o stengiasi pabandyti ką nors nauja, atrasti tai, kas dar nepažįstama.
Leidžia fantazuoti
Nemėgstančiam sustoti ties viena tema, veržliam ir siekiančiam kuo daugiau sužinoti G.Šveikauskui artimi įvairūs meno žanrai. Baigęs architektūros studijas, menininkas formuoja jaunųjų dizainerių skonį, intensyviai projektuoja, dalyvauja dizaino parodose.
Dailės mylėtojams labiau žinomas kaip dailininkas grafikas, menininkas panevėžiečių vertinimui pateikė kitokią techniką – fotografijų parodą „Nature+Morte“. Meno gerbėjai ją gali aplankyti Panevėžio „Galerijoje XX“. Paroda veiks iki birželio 10 dienos.
Tai antroji personalinė buvusio panevėžiečio paroda, kurioje eksponuojami fotografijos darbai, skirti tik natiurmorto žanrui. G.Šveikausko darbuose vaizduojamos dirbtinės gėlės, medžioklė ar konkretaus žmogaus veiklos atributai. Dailininko parodyti daiktai, būdami vienas šalia kito, paryškina „kaimyno“ struktūrą, pabrėžia erdvinius tarpusavio santykius, spalvų, tonų ir šešėlių darnumą.
Nors natiurmorto žanrui būdinga, kad menininkas įkomponuotų konkretų daiktų savininką: juo gali būti žmogus, paukštis, net vabzdys, parodos autorius šalia fotografijų, darytų konkrečių žmonių namuose ar erdvėse, kuriose jie dažnai leidžia laiką, jų nepateikia specialiai. Tad žiūrovas gali pats interpretuoti, išlaisvinti fantaziją ir spėlioti, kam visi fotografijose įamžinti daiktai gali priklausyti.
Už kadro – žmogus
Parodoje autorius ant vienos sienos kabina natiurmortus, o ant kitos – savo darbų, darytų prieš dvidešimt metų, fotografijų kopijas. Jas taip pat galima laikyti natiurmortais.
Kadangi pastarųjų menininkas jau nebeturi, prisipažįsta, kad teko pasiskolinti iš panevėžiečio fotomenininko Sauliaus Saladūno.
„Fotografijoje pavaizduoti ne tik realūs žmogaus aplinkos daiktai, bet ir jo pasąmonėje sukurti siurrealistiniai vaizdiniai, supančio pasaulio atspindys. Kiekvienas jų gyvena su savo dvasia, o mes čia konkrečių žmonių nematome – tik jų daiktus, juos supantį pasaulį. Tačiau už kadro tas žmogus visada yra“, – per parodos pristatymą kalbėjo jos autorius.
Kaip prisipažino G.Šveikauskas, jeigu kada nors rengsiąs panašią parodą, svarstysiąs galimybę šalia darbų pridėti ir mažą daiktų savininko nuotrauką.
Daiktai, matomi eksponuojamose fotografijose, priklauso panevėžiečiui Ramūnui Grikevičiui. Keletas kadrų daryta būtent jo meno dirbtuvėse. Tarp matomų daiktų – ir gydytojo, ir anapus iškeliavusiam Stasiui Petrauskui atminti skirta skulptūra.
Pirmiausia – tikslas
Menininkas sako, kad nesirenka tos pačios temos, jos kaskart kinta – kaip mintys. Idėjas diktuoja pats gyvenimas, laikas, amžius, netgi socialinė padėtis.
G.Šveikauskas pažymi, kad prieš rengdamas parodą pirmiausia sau išsikelia tikslą ir tik tada ima rinkti medžiagą.
„Nėra taip, kad plačiai naudočiau vieną temą, nuolat bandyčiau įgyvendinti ir plėtoti tą pačią. Nesakau, kad tai yra blogai. Manau, kad man, kaip ir daugeliui žmonių, viskas priklauso nuo daugelio dalykų. Kai esi jaunas, svarbu vieni dalykai, sulaukus brandos – kiti, – teigia pašnekovas. – Pirmiausia, prieš paleisdamas medžiagą į viešumą, turi atsirinkti, ką esi sukaupęs. Negaliu paimti bet ko ir pateikti kaip gero produkto. Reikia daug dirbti.“
G.Šveikauskas prisipažįsta, kad tai, ką išvys publika, dažnai priklauso ir nuo jo nuotaikos. Pasak pašnekovo, gimusią idėją jis dažniausiai gerai apsvarsto, o numatytus darbus kelis kartus peržiūri. Menininko teigimu, pradinė mintis gali kelis kartus keistis, kol galiausiai virsta kūnu. Artimiausiu metu architektas žada savo gerbėjus nustebinti nauja grafikos darbų paroda.
Nuo darbo nenutolsta
G.Šveikauskas dirba architekto dizainerio darbą Vilniuje ir dėsto interjero dizaino specialybę Vilniaus dizaino kolegijoje. Kaip tikina buvęs panevėžietis, jo darbas ir yra menas.
„Interjero dizainas reikalauja tam tikro dekoro, o dekoras gaunamas per fotografiją, paveikslus, kitus dalykus. Taigi, galima sakyti, aš nenutolstu nuo to, ką darau kasdien“, – sako pašnekovas.
Menininkas prisipažįsta, kad jam mieliausi ranka atlikti grafikos darbai.
„Aš pats esu grafikas, tačiau man arčiau širdies ranka daryti grafikos darbai. Nesakau, kad kompiuteriu atliktieji nepatinka. Darbas kompiuteriu reikalauja kruopštumoo. Man daug kas patinka, tik reikia mokėti atsirinkti, kas yra tikra, o kas – ne. Kompiuterinė grafika, kaip ir fotografija, – trumpas procesas“, – aiškina parodos autorius. G.Šveikauskas tvirtina, kad kompiuterinė grafika – įdomi sritis, tačiau į ją įsigilinti, pasak pašnekovo, reikia laiko.
„Kodėl dabar mieliau fotografuoju? Nes taip galima greičiau parodyti, ką esu sugalvojęs, fotografija nereikalauja tiek daug laiko, kad galėtum su ja supažindinti kitus“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Panevėžietis neslepia parodoms ir menui negalintis skirti tiek laiko, kiek norėtų, nes intensyviai projektuoja, įsitraukia į kitą veiklą.
Pirmoji G.Šveikausko fotografijos paroda buvo pavadinta „Objektai“. Ji taip pat priskiriama natiurmortų žanrui. Tąkart fotografijose menininkas vaizdavo didžiulius objektus gamtoje.
Vaida REPOVIENĖA.
Repšio nuotr. G.Šveikauskas nesilaiko vienos
temos, o stengiasi pabandyti ką nors nauja.
