Panevėžio santuokų rūmams ir jų prieigoms kuria naują istoriją. Miesto Savivaldybė užsakė parengti galimybių studiją, kurios tikslas – išsiaiškinti Respublikos g. atkarpos nuo Vasario 16-osios g. iki „Stasys Museum“ transformacijos galimybes.
Keliamos idėjos, jog ši centrinė miesto dalis galėtų tapti nauju menų kvartalu, galbūt joje susitelktų jaunimo užimtumo paslaugas teikiančios įstaigos arba tuščias erdves užpildytų administracinės patalpos.
„Matome, kaip įgyvendinti dideli projektai – „Stasys Museum“, sutvarkytos Senvagė, Laisvės aikštė – keičia miestą į gerąją pusę. Ties tuo nesustojama, įgyvendinami nauji projektai, bet miesto vystymą reikia planuoti ir į ateitį, pasiruošti, kad kai ateis finansavimas, jau turėtume išgrynintus prioritetus“, – sako miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas.
Šįkart architektų žvilgsniai nukrypo į nesuremontuotos Respublikos gatvės, vedančios iki miestą aplankančių turistų traukos centru tapusio „Stasys Museum“, atkarpą.
„Santuokų rūmų pastatas galėtų aplink save sutelkti daugiau funkcijų – tiek viduje, tiek aplinkoje, kas pagyvintų Respublikos gatvę, jungiančią kultūrinius objektus centre.“
V. Biekša
„Panevėžio santuokų rūmai projektuoti sovietinio laikmečio planavimo principu, kai svarbesnis pastatas stovėdavo vidury pievos su priėjimais iki jo. Bet istorija rodo, kad žmogui mieliau eiti, kai yra užstatymas, tarsi koridoriumi. Tokiame gatvės koridoriuje gali atsirasti ir parduotuvėlės, bandelių krautuvėlės, kepyklos – tai, kas leidžia jaustis miestiškai, telktis paslaugoms miesto centrinėje dalyje, kas skatina verslumą“, – teigia A. Makrickas.
Todėl, anot Savivaldybės atstovo, imamasi svarstyti ne tik apie grandiozinio Santuokų rūmų pastato, bet ir jį supančio kvartalo transformaciją.
Nuo Nacionalinio muziejaus iki Santuokų rūmų
Kaip galėtų keistis Respublikos g. nesutvarkytos dalies vaizdas, atsakys Savivaldybės užsakyta galimybių studija. Ją rengs įmonė „Processoffice“.
Ši architektų komanda yra įgyvendinusi Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Kauno muziejaus Rotušės skyriaus, Radvilų rūmų Vilniaus centre atnaujinimo projektus.
„Pradedama rengti galimybių studiją, kurios tikslas ir yra išsiaiškinti kvartalo transformacijos galimybes, vadovaujantis įstatymais ir gera architektūrine logika“, – teigia A. Makrickas.
Savivaldybės architektas pabrėžia, kad svarstant apie Respublikos g. atkarpos esminį atnaujinimą, net negalvojama griauti Santuokų rūmų.
„Šis pastatas turi savo kultūrinę vertę, įstrigęs panevėžiečių atmintyje ir tikrai nekalbama apie jo griovimą, bet kalbama galbūt apie jo apstatymą ir kitokį panaudojimą. Kaip ir dauguma to meto statinių, jis turi didelius rūsius, erdvius koridorius, Metrikacijos skyrius viso pastato neišnaudoja“, – sako A. Makrickas.
Susitikimai prasidėjo
Rengiant galimybių studiją išsakyti nuomonę žadama kviesti ir visuomenę.
Praėjusią savaitę įvyko pirmasis toks susitikimas, jame dalyvavo Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros, Kultūros ir meno, Civilinės metrikacijos, Švietimo skyrių atstovai, jaunimo reikalų ir nevyriausybinių organizacijų koordinatorė, patys architektai, Lėlių vežimo teatro, kitų kultūros įstaigų atstovai.
„Vyko diskusijos, kokios veiklos šioje vietoje galėtų įsikurti. Tikrai dar nėra nuspręsta, kas įsikels į Santuokų rūmus. Dar tik pradedami analizuoti įstaigų poreikiai“, – tvirtina A. Makrickas.
Nagrinės tris scenarijus
Galimybių studijos rengėjai nagrinės tris Santuokų rūmų ir jų prieigų transformacijos scenarijus. Pagal vieną jų šis grandiozinis pastatas galėtų tapti dar vienu kultūros židiniu, pagal kitą – pastatą panaudoti švietimo reikmėms, pagal trečiąjį – jį išnaudoti patenkinant administracinių patalpų poreikį.
„Gali keistis ne tik Santuokų rūmų pastato panaudojimas, bet ir paties kvartalo vaizdas. Galvojama apie centrinės dalies tankesnį užstatymą, ypač palei Respublikos gatvę. Čia galėtų atsirasti ir naujas kultūrinis kvartalas su teatrais, parodomaisiais menais – dar viena vieta apsilankyti, o gal gali būti vieta jaunimo užimtumui, o galbūt ir naujos darbo vietos biudžetinėms įstaigoms. Arba viso to miksas. Dabar ir architektas, ir miesto planus skaitantis žmogus aiškiai mato, kad toje vietoje trūksta užstatymo ir ją reikia sutvarkyti“, – šios miesto dalies perspektyvą mato A. Makrickas.
Tačiau, anot jo, jei rengiant galimybių studiją paaiškėtų, kad nėra poreikio keisti kvartalo veidą, užteks apsiriboti šiuo metu nepakankamai išnaudojamo Santuokų rūmų pastato patalpų pertvarkymu.
Žingsnis į ateitį
Studiją planuojama parengti per šią vasarą.
Pasak A. Makricko, ją turint, bus galima inicijuoti ir kitus procesus – teritorijų planavimo dokumentų keitimą, ieškoti finansavimo šaltinių.
Architektas pabrėžia, jog šiuo metu Santuokų rūmams ir jų prieigoms pertvarkyti lėšų nėra numatyta, bet reikia iš anksto planuoti darbus, kurių teks imtis įgyvendinus dabar pradėtus miesto centro sutvarkymo projektus.
Šiuo metu projektuojamas „Stasys Museum“ pastato tęsinys Respublikos g. link ir rengiamasi imtis tvarkyti Laisvės aikštės prieigas – mažąsias gatveles ir viešąsias erdves prie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos, „Meno“ teatro ir Dailės galerijos.

Ne tik santuokos
Įmonės „Processoffice“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas architektas Vytautas Biekša atkreipia dėmesį, jog viena senesnių ir svarbesnių Panevėžio centro Respublikos gatvė kadaise buvo užstatyta. Iš istorinių statinių išlikęs tik J. Masiulio knygynas bei pastatas šiaurinėje gatvės dalyje, ties „Stasys Museum“. O atsivėręs tarpas gatvės kairėje pusėje tapo žalia erdve su įėjimu į Santuokų rūmus.
Architektas teigia matantis ne tik šio pastato, bet ir jo aplinkos neišnaudotą potencialą.
Jo nuomone, šioje vietoje galėtų tilpti daugiau statinių.
„Santuokų rūmus juokais vadiname sovietiniu baroku. Tai turtinga architektūra su daug meno – specialaus dizaino šviestuvais, marmuriniais laiptais, vitražu, puošniu interjeru. Pastatas turi tos vėlyvojo sovietmečio nuotaikos, bet taip pat potencialo būti pritaikytas ir kitoms reikmėms. Jis galėtų aplink save sutelkti daugiau funkcijų – tiek viduje, tiek aplinkoje, tai pagyvintų Respublikos gatvę, jungiančią kultūrinius objektus centre“, – mano V. Biekša.
Anot jo, rengiant studiją nagrinėjami skirtingi Santuokų rūmų pastato pritaikymo ir aplinkos transformacijos variantai, kurie bus pasiūlyti Savivaldybei ir bendruomenei.
„O panevėžiečiai nuspręs, kuria kryptimi toliau judėtų“, – sako V. Biekša.

Projektavo gudraudami
Panevėžio santuokų rūmai suprojektuoti miesto statybos projektavimo instituto Panevėžio skyriuje 1984 metais, pastatyti per trejus metus (1985–1987), tačiau dėl klaidingo pastato konstrukcijų apskaičiavimo pradėti eksploatuoti tik dar po trejų (1989 m.).
Rūmai statyti šalia naujai projektuotos J. Urbšio gatvės.
Visi to meto pastatai turėjo būti derinami su centrine valdžia Maskvoje, o ši Santuokų rūmų neleido projektuoti, todėl pastatas buvo kuriamas prisidengiant kitu – Gerų paslaugų biuro pavadinimu.
Šis išskirtinis Panevėžio centrinės dalies pastatas neretai pavadinamas sovietmečio baroko perlu.
Dviejų aukštų, per 1000 kv. m statinio I aukšte įrengtas vestibiulis-fojė, administracinės, higienos patalpos. Vestibiulio centre – paradiniai laiptai, virš jų įkomponuotas monumentalus Kazio Morkūno spalvotas vitražas „Jaunystė“.
Antrajame aukšte įrengtos dvi apeigų salės.
Rūsys liko be grindų
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė sutinka, kad pagal dabartinę paskirtį toks pastatas gerokai per didelis.
Šio skyriaus veiklai, pasak vedėjos, nereikalingas didžiulis rūsys, kuris iki šių dienų nebaigtas įrengti – neturi grindų, skyrius atsisakytų ir mažosios salės, keleto kabinetų.
Pastarųjų, anot L. Guokės, netgi išnuomoti negalima dėl pastato nestandartinio planavimo.
Milžiniškas pastatas šildomas grindyse įrengtais simboliniais radiatoriais, todėl žiemą Santuokų rūmuose kandžiojasi šaltis, bet vasarą tarp mūro sienų gaiviai vėsu.
Pasak vedėjos, dauguma patalpų dar nuo pastato pridavimo nėra remontuotos, net ir kabinetai neperdažyti.
L. Guokės nuomone, kaip Santuokų rūmai projektuotas specifinio planavimo pastatas šaukiasi rimto pertvarkymo.
„Labai geras sprendimas pradėti iš anksto diskutuoti ir ieškoti geriausių pastato panaudojimo galimybių, nelaukiant paskutinės minutės. Šiandienos architektai randa labai įdomių sprendimų, kaip transformuoti senus pastatus. Net neabejoju, kad tokių sprendimų bus rasta ir Santuokų rūmams“, – viliasi skyriaus vedėja.


