Vasaros pradžioje apmokestinus kopimą į Krekenavos apžvalgos bokštą, tačiau prie jo nepastačius automatinių vartų ir nepaskyrus bilietų kontrolieriaus, sudarytos sąlygos patikrinti lankytojų sąžinę.
Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė kopusiųjų iš aukštai pasižvalgyti į vaizdingas Krekenavos apylinkes buvo be bilieto prasmukę zuikiai.
Terminale bilietas brangesnis
Prieš dešimtmetį pastatytas ir lankytojams tiek metų nemokamas buvęs Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas nuo šiųmečio birželio apmokestintas.
Bokšto papėdėje įrengtas vadinamasis terminalas, prie kurio priglaudus banko kortelę, nuo jos atskaitoma 1,2 euro. Tiek kainuoja pakilti į bokštą vienam asmeniui.
Visiems lankytojams, vaikams, senjorams, žmonėms su negalia, kaina vienoda.
Susimokėti už pakilimą į apžvalgos bokštą taip pat galima užėjus į šalia esantį Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą. Lankytojų centre bilietas pigesnis. Įprastas bilietas į apžvalgos bokštą čia kainuoja eurą, vaikai, senjorai ir žmonės su negalia moka pusę kainos.
Krekenavos regioninio parko vadovė Alma Kavaliauskienė paaiškino, jog mokant terminale imamas ir jo aptarnavimo mokestis, o tai pabrangina bilietą. Įrengiant šį pinigus nuskaitantį terminalą, jis nebuvo užprogramuotas taip, kad atskirų grupių lankytojams taikytų nuolaidas.
„Galbūt todėl daugiau žmonių bilietus į bokštą perka lankytojų centre“, – mano A. Kavaliauskienė.
Daugiau nei pusė – zuikiai
Visus, kas lipa į Krekenavos apžvalgos bokštą, užfiksuoja net dviejų rūšių aparatūra.
Lankytojus skaičiuoja judesio daviklis, kiekvieną lipantįjį taip pat nufilmuoja vaizdo kamera. Judesio daviklis suskaičiavo, kad per dešimt šių metų mėnesių – nuo sausio iki lapkričio – į šį 25 metrų aukščio bokštą užkopė 36 656 asmenys.
Šiltuoju metų laiku į bokštą kas mėnesį įsiropštė vidutiniškai po 5000 Krekenavos regioninio parko lankytojų.
Daugiau nei pusė jų – zuikiai, kurie iš bokšto aukštybių po Krekenavos apylinkes žvalgėsi nesusimokėję.
Mat įlipti į jį nemokamai – labai paprasta. Prie bokšto nėra specialių vartų, įleidžiančių po vieną lankytoją, nėra ir bilietų kontrolieriaus.
O ir vaizdo stebėjimo kameros įrašai neperžiūrinėjami.
„Peržiūrėtume juos tuomet, jei įvyktų koks nors incidentas“, – paaiškino parko vadovė.
Anot jos, filmavimo kamerą teko įrengti tuomet, kai buvo sulankstytas prie pinigų surinkimo terminalo pastatytas aiškinamasis stendas.
„Pamanėme, kad jei suniokojo stendą, gali suniokoti ir patį terminalą“, – sako A. Kavaliauskienė.
Kopiančiųjų mažėja
A. Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, kad lipančiųjų į bokštą, lyginant su praėjusiais metais, kiek sumažėjo.
Judesio daviklis suskaičiavo, kad pernai per visus metus į jį įsiropštė 48 178 lankytojai. Kad pasiektų tokį skaičių ir šįmet, iki metų pabaigos Krekenavą turėtų aplankyti daugiau nei 10 tūkst. turistų. Tiek jų nebesitikima sulaukti.
A. Kavaliauskienės nuomone, viena to priežasčių – slopstantis tokių apžvalgos bokštų populiarumas: vietiniai turistai jau ne po kartą juose apsilankė.
Pinigų užteko tik stumbro nuotraukai
Pasak A. Kavaliauskienės, lėšos, surenkamos iš lankytojų, patenka į bendrą Aukštaitijos saugomų teritorijų tarnybos, kurios padalinys yra Krekenavos regioninis parkas, kasą.
Krekenavos parkui atitenka tik tie pinigai, kuriuos lankytojai sumoka pirkdami būtent šio parko lankytojo bilietą.
Kadangi toks bilietas neprivalomas, jį perkančiųjų – santykinai nedaug. Štai pernai už neprivalomą pirkti lankytojo bilietą Krekenavos regioninis parkas surinko vos 1500 eurų.
Tačiau greta apžvalgos bokšto įsikūręs Krekenavos regioninio parko lankytojų centras, kaip pastebi jo vadovė, yra tarp gausiausiai lankomų šalyje.
A. Kavaliauskienės nuomone, lankytojų srautus pritraukia stumbrams skirta ekspozicija.
„Atvykusieji aplankyti netoliese esančio Pašilių stumbryno ir ten apžiūrėję gyvus stumbrus, važiuoja pas mus susipažinti su jų gyvenimu“, – pasakoja parko vadovė.
Ji teigia seniai puoselėjusi norą lankytojų centro teritorijoje pastatyti trijų matmenų, vadinamąjį 3 D stumbrą. Tokiam pagaminti iš lankytojų surinktų lėšų neužteko, tad rugsėjį įrengtas tik stumbro fotostendas,
„Kai nusifotografavusi prie to netikro stumbro paviešinau nuotrauką, sulaukiau klausimų, kaip nebijojau šalia fotografuotis, juk pavojingas žvėris“, – šypsosi A. Kavaliauskienė.
