Labai nustebino ir nudžiugino vyriausiasis vasario „Jaunimo kūrybos erdvės“ kūrėjas iš Panevėžio „Minties“ gimnazijos Jonas Kriaučiūnas, kuriam tikrai artimiausia meilės tema. Jį pastebėjo mokytoja Danguolė Smalinskienė. Gaila, kad paskutiniais mokymosi metais.
Ne kartą savo projekte esame akcentavę, kad didelis pasitenkinimas apima, kai gali stebėti jaunojo kūrėjo brendimą, susidraugavimą su žodžiu, tekstu.
Jonas Kriaučiūnas (12 kl.)
„Rašyti eilėraščius pradėjau nuo 13 metų. Rašymas man kaip fotografija (2021 m. surengė fotografijų parodą G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje). Be kūrybos aš nematau savo gyvenimo. Mano eilėraščiuose daug tamsos, o šviesos tik protarpiais atsiranda. Juose sudėjau nemažai savo išgyvenimų, bet, aišku, yra eilėraščių, kuriuose tik vaizduotė. Mano kūryba gimsta įvairiu laiku, net ir antrą nakties pradedu rašyti pabudęs iš miego…“
Kol tu lauki
Darganotą rudenio rytą tu lauki,
Kol kas paskambins tau į duris.
Tu vis lauki ir lauki vienui vienas,
Belaukdamas pamiršti net pats save.
Kol tu lauki, ateina ir vakaras,
Ir nieko, jokio skambučio…
Tu jautiesi vienas ir užmirštas,
Lyg visi būtų tave palaidoję.
Belaukdamas tu užmiegi,
Pradedi sapnuoti, kad namai pilni
Pilnutėliai žmonių, pažįstamų ir svetimų.
Ir tada tu atsikeli iš sapno, nes išgirsti
Skambantį telefoną, o ten tik priminimas…
Prie geltonos bažnyčios
Jau metai, kai tavęs nėra.
Kaip po tvano liko tik tyla.
Tarsi pasibaigus spektakliui
Užgęsta šviesos pamažu.
Kol tave išlydėjo saulė,
Sniegas panoro likti.
Balta tapo juoda,
O juokas – liūdesiu.
Su gėlėmis ėjo,
bet ne į gimtadienį atėjo….
Tavo sielos kūnas
Kol saulė leidžiasi lėtai,
Tu eini sau vienas.
Aplinkui nė gyvos dvasios,
Taip ramu ir gera.
Bet tada susivoki,
Kad kažko tau trūksta.
Lyg kažką pamiršai,
Gal to, ko niekad neturėjai?
Lyg kažkas išėjo,
Nors ir nieko nebuvo tavyje.
Gal tai tavo keistos
Mintys tamsiam šešėly?
Išpūstas dūmas – tai tu
Aš tave išpučiu kaip kokį dūmą
Bežiūrėdamas, kaip jis išsisklaido ore.
Man viskas pasidaro lengva
Ir tampu laisvas lyg paukštis…
Nebegalvoju, ką pasakai, nes tai tik žodžiai,
Kurie užsimiršta kaip išpūstas dūmas…
Pasaulis be manęs
Aš visą save užkasiau giliai,
kad niekas manęs nerastų.
Paskandinau savo sielą tavame mele.
Atsimerkęs mačiau juodą, niūrų pasaulį,
Be manęs ar su manimi…
Visa tai bus nebesvarbu,
Nes aš jau būsiu išėjęs ten, kur kitos sielos.
Pamiršti mane tau bus sunku,
Nes aš tau siųsiu ženklus,
Išgirsti turėsi tai pati,
Surasti vidinę ramybę,
Pakeisti pasaulį galėsi tik tu viena…
Mano siela – nafta
Mano akys visos ašarų pilnos,
Skausmo perverta mano širdis.
Juodu krauju ištepta mano siela,
Kaip koks paukštis būtų paskendęs naftoje,
Bandantis beviltiškai pasprukti iš šio sunkaus
Ir kančią keliančio juodulio.
Ir aš jaučiuosi lyg tas paukštis,
Įstrigęs naftoje, beviltiškai bandantis sprukti.
Laisvės kvapą pamiršau jau seniai,
Kai tik pradėjau kalbėt apie kitą pasaulį.
Pasaulį, kur nėra jokios naftos,
Kur aš galiu būti laisvas kaip paukštis.
Manasis angelas
Tu kaip koks angelas,
Iš dangaus atsiųstas į žemę.
Tu buvai skirtas saugoti
Ir linksminti mane iki pabaigos.
Tu atrodei kaip tikras Dievo
Kūrinys ir privertei mane verkti
Iš laimės, nes padarei mane laimingą.
Turbūt daugiau nieko man nereikia,
Tik tavo šiltų angelo sparnų.
Tavo sieloje daug šviesos,
Tu skiri ją man, atiduodamas visą save.
Ir nuo šiol mes kartu su sparnais
Skraidom aplink pasaulį ieškodami,
Kur mums būti ir kam padėti…
Neradę nieko, mes liekam kartu.
Paveikslas
Kambarys, kuriame niekas nemiega,
Tik seni baldai ir pasimetusi siela.
Dar dūmai, kurie sustingdo laiką
Lyg paveiksle be rėmų.
Saulės spinduliai pro žaliuzes
Toj pačioj vietoj švyti dienomis.
Balsas, užstrigęs galvoje,
O vaizdas lyg paveiksle…
Nebeliks Paryžiaus
Kai laikas tik liko,
Kurį galėjom praleisti drauge.
Meilė užvaldė viską,
Kad ir pats laikas užsimiršo.
Kai Eifelio nesimatė
Dėl rūko, kuris buvo ryte.
Tą minutę pradingo Paryžius,
Bet ne meilė mumyse.
Mes bėgom per Paryžių,
Kai lijo lietus.
Mes juokėmės iš visko,
Nes buvom laimingi tada.
Ir kai laiko nebeliko,
Sustingo viskas aplink.
Tai atrodė lyg paveikslas,
Kuriame mes kartu.
