Palengvintos skolų išieškojimo sąlygos ir paskatos skolininkams dirbti legaliai nepasiekė iškeltų tikslų, pristatydamas Lietuvos skolų žemėlapį teigė Lietuvos antstolių rūmų vadovas Irmantas Gaidelis. Taip pat, anot jo, palengvintos sąlygos reiškia, kad kartais nedideles pajamas gaunantys asmenys nesugrąžins skolų dėl mokamų mažų įmokų.
„Mūsų giliu supratimu, visi pakeitimai nukreipti į pasekmes, bet ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę mes manėme, kad jie skubės įsidarbinti. Tačiau praktikoje matome, kad taip nėra“, – pirmadienį žurnalistams teigė I. Gaidelis.
„Ir jeigu taip paimsime standartinę vartojimo paskolą, tai didesnė dalis tų paskolų yra priteisiamos su palūkanomis. Tai esame paskaičiavę, kad jei žmogus pirko išsimokėtinai automobilį ir pasiskolino 6 tūkst. eurų, jei vartojimo paskolos dydis yra 15 proc., tai asmuo dirbantis už minimalų atlyginimą, tos skolos nesugrąžins. Nes sumažinus įskaitas galima išskaičiuoti tik po 70 eurų. Tai jis visą laiką dengs tik palūkanas“, – komentavo jis.
Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas vertina, kad daugelis asmenų neieško būdų išmokėti skolas dėl neigiamo požiūrio į įstatymą ir teisinio nihilizmo.
„Apibendrinant, tam tikri priimti palengvinimai, neigiamas požiūris į įstatymą ir žinojimas, kad išieškojimas turi tam tikrus rėmus, tai sąlygoja tam tikrą teisinį nihilizmą ir mąstymą, jog pasekmių nebūtinai bus“, – sakė J. Petrikas, pateikdamas pavyzdžių, kaip kartą baudos neišmokėję žmonės ir toliau laužo įstatymus, nes žino, kad pasekmės neblogės „po 15 ar 20 karto“.
Prezidiumo narys pastebi, kad didžiausia skolininkų dalis – tai 34-45 m. amžiaus asmenys, kurie nemoka administracinių baudų, vaikų išlaikymo lėšų ar piniginių skolų.
„Apibendrinant skolininkus, patenkančius pas antstolius, tai vidutinės amžiaus grupės žmonės. Tai asmenys nuo 34-45 metų. Vidutinės amžiaus žmonių grupė sudaro 32 proc. iš visų išieškomų asmenų, iš kurių išieškoma 734 mln. eurų. Iš jų 42 mln. eurų yra nesumokėtos administracinės baudos, 67 mln. eurų yra priteistos vaikų išlaikymo lėšos ir 506 mln. eurų yra piniginių skolų juridiniams ir fiziniams asmenims, tai čia lizingai ir panašiai“, – aiškino jis.
Lietuvos antstolių rūmai pirmadienį pristatė pirmąjį Lietuvos gyventojų skolų žemėlapį. Šis parodo, kad daugiausiai įsiskolinusių žmonių yra pasienio regionuose, mažiausiai – didžiuosiuose miestuose bei Utenos ir Birštono savivaldybėse.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
