Užsitęsęs karantinas ir nuotolinis ugdymas vėl šliūkštelėjo žibalo į seną diskusiją, ar reikia brandos egzaminų. Nuomonės šiuo klausimu tarp Panevėžio miesto ir rajono švietimo darbuotojų išsiskyrė. Rajono mokyklų vadovai siūlo šįmet brandos egzaminus išmainyti į metinius vertinimus ir netgi svarstyti tokios patikros ateityje visiškai atsisakyti. Pedagogų nuomone, žinių patikrinimai turėtų gulti ant studentus renkančių aukštųjų mokyklų pečių. Tačiau Panevėžio švietimo bendruomenės atstovai palaiko seną tvarką abiturientų žinias patikrinti brandos egzaminais ir mano, jog jų atsisakymas iškreiptų visą švietimo sistemą.
Pernai gruodžio viduryje prie nuotolinio ar mišraus ugdymo namuose visiškai perėję vaikai tik šią savaitę po truputį bando grįžti į mokyklas – į jas pakviesti neturintieji sąlygų mokytis namuose.
Tad jau beveik metai, kai Lietuvos mokiniai su pertraukomis mokosi per ekraną. Susirūpinę buvę valdantieji Seime siūlo nebekelti abiturientams dar daugiau streso ir šiemet atsisakyti brandos egzaminų.
Parlamento opozicijos siūlymus atmetanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina pažvelgti į didelius atotrūkius tarp metinių mokinių įvertinimų ir jų egzaminų rezultatus. Šie tam tikrų mokomųjų dalykų rodikliai nesutampa nuo 38 iki 73 procentų.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Ilonos Čingienės pastebėjimu, rajono mokyklose brandos egzaminų rezultatai mažai skiriasi nuo abiturientų metinių įvertinimų. Tokias išvadas darbuotoja padarė šiuos rodiklius sekusi ir analizavusi dvejus metus.
„Gal mieste toks skirtumas didesnis, nes ten ir mokinių srautas didesnis“, – spėja specialistė.
Pritrūksta objektyvumo
Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis sako, kad kartais matyti skirtumas tarp mokyklą baigiančių abiturientų dalykų metinių įvertinimų ir egzaminų balų, bet ne visada – į blogą pusę.
„Būna, mokinys turėjo metinį įvertinimą 4, o egzamine surenka 20–40 balų. Aštuonetukais besimokęs abiturientas pasiekia šimtuką. Tai – geras rezultatas“, – palygina R. Baltušis.
Prastesnį vertinimą egzaminuose, direktoriaus nuomone, nebūtinai lemia neteisingai iki tol vertintos žinios. Anot pedagogo, tam įtakos gali turėti ir per egzaminą patiriamas stresas.
„Tokiuose palyginimuose matome ir kai kurių mūsų pačių mokytojų subjektyvumą. Vienais metais tų pačių dalykų pažymiai ir egzaminų balai labai sutampa, kitais – išsiskiria, nes yra mokinius pervertinančių ar net per mažai įvertinančių pedagogų“, – pripažįsta R. Baltušis.
Visgi, anot jo, objektyvumo trūksta ir vertinant kai kurių dalykų egzaminų darbus. Tam pritaria ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius.
„Ne paslaptis, kad objektyvumo trūksta lietuvių kalbos egzaminui. Jame nevertinamas abituriento gebėjimas viešai kalbėti. Rašinys tėra rašto darbas ir jis dažnai nevienodai įvertinamas skirtingų pedagogų“, – pastebi V. Pocius.
O štai užsienio kalbos žinios, direktoriaus nuomone, vertinamos visapusiškai, todėl šie egzaminai realiau atspindi abiturientų tikras žinias.
Ne mokyklos darbas
Naujamiesčio gimnazijos vadovė Daiva Dirsienė būtų linkusi dalį mokyklinių egzaminų jau šiemet pakeisti į metinius abiturientų pažymius. Mokykliniai egzaminai lengvesni už valstybinius ir kai kuriais atvejais užkerta kelią į norimas studijas.
„Seniai tie mokykliniai egzaminai beverčiai. Todėl dabar, kai tokia situacija dėl pandemijos, juos galima visiškai keisti į metinius pažymius. Ir mokiniai nebūtų tokie pervarginti“, – įsitikinusi direktorė.
Pasak Raguvos gimnazijos direktorės Astos Sakalauskienės, 12 metų ugdymą įgyvendinusiai bendrojo lavinimo mokyklai brandos egzaminai apskritai neturėtų priklausyti. Tokią pareigą derėtų prisiimti aukštosioms mokykloms.
„Šie metai ypač parodė, kokia perkrauta yra mokykla. Brandos egzaminais mes už aukštąsias atliekame būsimų studentų atrankas, o tą daryti turėtų jos pačios“, – įsitikinusi A. Sakalauskienė.
Jos nuomone, abiturientams brandos egzaminai tik kelia įtampą, stresą, tai itin gadina jų galutinius pasiekimus.
„Patikrinimų mokykloje reikia, bet egzaminai – per didelis krūvis jaunam žmogui“, – įsitikinusi A. Sakalauskienė.
Jai pritariantis Velžio gimnazijos direktorius R. Baltušis siūlo keisti visą lietuviškos mokyklos vertinimo sistemą, naikinti brandos egzaminus ir grąžinti stojamuosius į aukštąsias mokyklas.
Kontrolė turi likti
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus, priešingai nei daugelis rajono gimnazijų vadovų, visgi pasisako už brandos egzaminus. Tačiau ar šįmet, išskirtiniais mokslo metais, jų atsisakyti, pasak K. Rimkaus, turėtų būti apsispręsta kuo greičiau – iki kovo 1-osios, kai bus svarstomi nauji karantino ribojimai.
Mat pagal dabartinį planą jau balandį nuo užsienio kalbų prasidės brandos egzaminų sesija. Brandos egzaminams rajone šįmet ruošiasi 155 abiturientai.
Pažymys be pridėtinės vertės
Panevėžio mieste egzaminams ruošiasi 1156 abiturientai. Miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis pripažįsta, jog seniai pastebėta, jog egzaminų įvertinimai ir metiniai pažymiai skiriasi.
„Tai jau pasimato net ir progimnazijų mokiniams pereinant į gimnazijas. Mokyklų ir mokytojų vertinimas gana skirtingas. Į naują mokyklą atėjęs vaikas neretai iš karto suprastėja. Analogiškai ir su egzaminais“, – teigia Panevėžio miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.
Jo nuomone, metinių pažymių ir brandos egzaminų skirtumus dažniausiai nulemia kitokie vertinimo kriterijai.
„Mokytojas per pamokas vertina ne tik mokinio žinias, bet ir vadinamąją pridėtinę vertę: pastangas, kruopštumą. Egzamine tai neturi jokios įtakos – tik sausos žinios“, – pastebi miesto švietimo strategas.
E. Kuchalskis pripažįsta, kad po šių mokslo metų, kai didelę jo dalį abiturientai mokėsi namuose, brandos egzaminai bus didesnis iššūkis ir jiems, ir mokykloms.
„Kai tokia situacija, aišku, baisu egzaminus rengti. Bet kontrolė, įpareigojimas turi likti. Abiturientas turi jausti, kad jo laukia išbandymas – metiniai pažymiai ne visada atspindi tikras žinias. Kas mokėsi, buvo motyvuotas – ar būtų, ar nebūtų egzamino, vis tiek iš mokyklos išeitų su tinkamu bagažu“, – tvirtina pavaduotojas.
Atsisakius seniai vykdomų brandos egzaminų, E. Kuchalskio nuomone, išsiderintų švietimo sistema. Nors Lietuvos moksleiviai į užsienio aukštąsias gali stoti ir baigę 11 klasių, tačiau lietuviška mokykla, įsitikęs pavaduotojas, tam dar nepasiruošusi.
Spąstai abiturientams
Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorė Daiva Dapšauskienė svarsto, kaip pasikeistų šiemetinių abiturientų galimybės ateityje, jei būtų priimtas siūlymas atleisti juos nuo brandos egzaminų.
„O jei šiųmetis abiturientas neįstos ar kitais metais persigalvos ir norės perstoti kitur – vėl bus atranka pagal egzaminus ir jis tokio vertinimo neturės“, – grėsmę mato direktorė.
Jos nuomone, atsisakius brandos egzaminų, nesąžiningi būtų ir šiųmečiai stojamieji, kai egzaminų nelaikę jaunuoliai konkuruotų su anksčiau baigusiais ir juos laikiusiais pretendentais.
Pakeisti švietimo sistemą ir išbraukti brandos egzaminus, D. Dapšauskienės nuomone, pirmiausia reikia gerai pasiruošti.
„Jau dabar mokyklos skiriasi, tai kaip galima be egzaminų moksleivius objektyviai įvertinti“, – klausimą kelia direktorė.
Panevėžio 5-ojoje gimnazijos, jos vadovės teigimu, abiturientų brandos egzaminų rezultatai dažniausiai sutampa su metinių pažymių vidurkiais. Tik kartais paskutinėje patikroje koją pakiša arba gelbsti kiti kriterijai: stresas, įtampa ir sėkmė.
