Panevėžiečiai gali netekti vieno ryškiausių miesto simbolių – Juozo Masiulio knygyno.
Šimtametę istoriją skaičiuojantis kultūros židinys, išgyvenęs spaudos draudimo laikus, karus ir okupacijas, šiandien atsidūrė ties lūžio tašku – jo savininkai svarsto parduoti istorinį pastatą.
Nors, anot jų, toks sprendimas sunkus ir skausmingas, dabartinė ekonominė bei demografinė situacija verčia priimti ir tokius sprendimus.
Dėl menkstančios knygų ir spaudos leidinių prekybos prieš metus Panevėžyje duris užvėrė ir daugiau kaip tris dešimtmečius gyvavęs Mokyklų knygynas.
Nenori užkrauti dukrai
Nors nekilnojamojo turto skelbimų portaluose Respublikos gatvės 21-uoju numeriu pažymėto pastato dar nėra, jo savininkai sutuoktiniai Karolina Masiulytė-Paliulienė ir Arūnas Povilas Paliulis pripažįsta svarstantys visą pastatą, kuriame įsikūręs ir šiemet 120 metų jubiliejų minėjęs J. Masiulio knygynas, parduoti.
Kaip teigė A. P. Paliulis, tokio sprendimo priežastys paprastos – gyvenant tarp Vilniaus ir Kauno rūpintis Panevėžyje esančiu turtu darosi vis sunkiau.
„Su Karolina jau esame sulaukę gražaus amžiaus, mūsų turto paveldėtoja dukra Lina gyvena Švedijoje, Stokholme, ir neskuba grįžti į tėvynę. Nenorime dukrai palikti vargo, kai mes iškeliausime į Amžinybę. Jai tektų spręsti labai daug įvairių turtinių klausimų“, – kalbėjo A. P. Paliulis.
Per mažai pirkėjų
А. P. Paliulis neslepia, kad viena iš priežasčių, kodėl jie priversti žengti tokį žingsnį – knygyną išlaikyti vis sunkiau.
Anot šio mecenato, knygynų veikla silpnėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius du dešimtmečius knygynų sumažėjo nuo 16 tūkst. iki 10 tūkst. Taip pat nuo 8 tūkst. iki 5 tūkst. sumažėjo laikraščių, keturi tūkstančiai iš jų – savaitiniai spaudos leidiniai.
„Ir panevėžiečiai knygų mažai beskaito, o demografinė situacija mieste tik prastėja. Daug kas knygas ar mokyklinę literatūrą perka internete ar prekybos centruose, ateina į mūsų knygyną, pavarto, pačiupinėja knygas, bet išsirenka norimą ir perka internetu“, – apie besikeičiančius pirkėjų įpročius pasakojo A. P. Paliulis.
Anot pašnekovo, jų noras yra parduoti pastatą, bet išsaugoti istorinio knygyno nuosavybę.
„Mūsų didysis noras, kad knygyno veikla toliau būtų tęsiama. Žinoma, čia daugiau klausimų nei atsakymų. Bent jau kol kas nematyti, kad demografiniai rodikliai Panevėžyje gerėtų ar keistųsi pirkėjų įpročiai. Jei panevėžiečiai tikrai nori išsaugoti šį knygyną, turėtų dažniau užsukti į jį įsigyti knygų“, – kalbėjo šviesuolis.
А. P. Paliulio teigimu, jau yra ir norinčiųjų įsigyti šį pastatą, bet klausimas, ar potencialiems pirkėjams pavyktų surinkti prašomą sumą.
„Vis dar svarstome, kaip geriau pasielgti. Supraskite, šis sprendimas mums labai skausmingas. Bet kaip mūsų mylimas šviesuolis Arvydas Sabonis yra pasakęs, viskas turi pradžią ir pabaigą“, – sako A. P. Paliulis.
„Jei panevėžiečiai tikrai nori išsaugoti šį knygyną, turėtų dažniau užsukti į jį įsigyti knygų.“
A. P. Paliulis
Knygos tampa prabanga
Prieš kiek daugiau nei metus Panevėžyje nebeliko ir dar vieno – Mokyklų knygyno A. Smetonos gatvėje, šioje vietoje veikusio daugiau kaip tris dešimtmečius.
Knygų leidėja, miesto šviesuolė, buvusio Mokyklų knygyno viena iš bendraturčių Jerutė Vaičekauskienė teigė, kad teko įdėti daug pastangų, jog pavyktų bent išsilaikyti. Gaunamų pajamų nebeužteko net atlyginimams ir mokesčiams.
„Supratome, kad jei nieko nedarysime, bankrutuosime, tad nusprendėme to nebelaukti ir nutraukti knygyno veiklą. Kasmet pirkimai mažėdavo, nebesudurdavome galo su galu“, – neslepia J. Vaičekauskienė.
Anot jos, didžiausią apyvartą sudarydavo pratybų sąsiuvinių pardavimas. Mažesnę dalį užėmė prekyba įvairiomis knygomis ir raštinės prekėmis.
„Pratybų sąsiuviniai kasmet brango, tėvai tiesiog nebeįpirkdavo, tad dažniausiai klasė įsigydavo vieną egzempliorių, kiti tik nukopijuodavo reikalingus pratybų lapus. Taip būdavo pigiau. Arba mokytojai pirkdavo pratybas centralizuotai ir pigiau tiesiai iš leidyklos“, – kalbėjo J. Vaičekauskienė.
Anot jos, knygos jau seniai virto prabangos preke. Panevėžiečiai, teigia J. Vaičekauskienė, tikrai skaito, bet knygų nebeįperka, dažniau renkasi alternatyvą – renkasi iš bibliotekų.
„Kaip pastebėjome, knygas pirkdavo tik dovanoms. Anksčiau vaikams būdavo džiaugsmas dovanų gauti knygą, šiuolaikiniams jau kitaip. Jei nebeliks ir J. Masiulio knygyno, bus be galo liūdna – juk tai mūsų miesto kultūros šerdis. Nors puikiai suprantu, kad knygyną stengiamasi išlaikyti dėl šimtamečių šeimos tradicijų, bet finansų, sveikatos ištekliai taip pat išsenka“, – supranta J. Vaičekauskienė.
Šimtametės tradicijos
Panevėžio vaizdas be pačiame jo centre įsikūrusio Juozo Masiulio knygyno sunkiai įsivaizduojamas.
Jo gyvavimas – tai ištikimybės knygai istorija. Ko verta vien tai, kad vos carui 1904 metais panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, pirmasis lietuviškas knygynas buvo įkurtas būtent Panevėžyje.
Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai, spaudos draudimo metais jis platino uždraustas lietuviškas knygas, o spaudos draudimą panaikinus, 1905 metais J. Masiuliui atsirado galimybė knygyną atidaryti legaliai.
Nuo to laiko panevėžiečio Juozo Masiulio įsteigtas ir tebeveikiantis šviesos ir kultūros židinys – knygynas iki šiol valdomas tos pačios giminės palikuonių – J. Masiulio vaikaitės Karolinos Masiulytės-Paliulienės ir jos sutuoktinio Arūno Povilo Paliulio.
Knygyno įkūrėjas J. Masiulis ir jo šeima buvo miesto šviesuoliai, aktyvūs visuomenininkai.
J. Masiulis garsėjo ir kaip mecenatas – prisidėjo prie Panevėžio katedros statybos, rūpinosi labdaringa organizacija Šv. Vincento ir Paulo draugija, jos veiklą rėmė pinigais.
Toks nesavanaudiškas žmogus buvo labai gerbiamas panevėžiečių. Tad kovo mėnesį minimų Juozinių – jo vardo dienos proga – pasveikinti knygyno savininko atžygiuodavo net Panevėžio gaisrininkų orkestras.
O 1940-aisiais, kai J. Masiulis jau sunkiai sirgo, jam, patale gulinčiam, po knygyno langais religines giesmes giedojo Panevėžio katedros, kurios mecenatas buvo, choristai.
Jo įkurtas knygynas atlaikė suirutes, išgyveno abu pasaulinius karus, sovietų okupaciją, nacionalizaciją, bet neprarado nei savo vietos, nei paskirties – šiame pastate per visą jo gyvavimo istoriją buvo knygų namai.
Išsaugoti paveikslai
Susirgęs J. Masiulis mirė 1940-aisiais, o tais pačiais metais ir gyvenimas Lietuvoje pasikeitė. Skaudžios permainos neaplenkė ir Masiulių šeimos. Ji buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus, tad knygyno savininko žmona su dukra per Vokietiją emigravo į JAV, o sūnus Jonas Masiulis, K. Masiulytės-Paliulienės tėvas, išvyko gyventi į Prancūziją.
Ir šiandien knygyno patalpas puošia tarpukariu jame kabėjęs Vytauto Didžiojo portretas. Kai sovietai knygyną nacionalizavo, portretą išsaugojo viena knygyno darbuotoja. Sovietiniais metais tokį laikyti namuose galėjo baigtis liūdnai, todėl moteris paveikslą slėpė, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Masiuliams knygyną susigrąžinus, šios moters palikuonys paveikslą grąžino tikriesiems savininkams.
Taip pat knygyne kabo dar prieškariu nežinomo dailininko nutapytas Juozo Masiulio atvaizdas. Jį šeima pasiėmė 1944 metais pasitraukdama į Vakarus.
Sugrįžo į šeimos rankas
Dabartinis, trečiasis, knygyno gyvavimo etapas prasidėjo Lietuvai tapus nepriklausomai.
1993 metais, po daugiau kaip penkių dešimtmečių, Juozo Masiulio sūnus Jonas perėmė šiuos knygų namus iš valstybės.
Šis knygynas yra neatsiejama panevėžiečių kasdienybės dalis. Sovietmečiu čia ne vienas net per naktį yra stovėjęs dėl naujos knygos iš pasaulinės literatūros serijos. Todėl nieko nuostabaus, kad Masiuliams susigrąžinus knygyną ir pradėjus rekonstruoti pastatą, ne vienas panevėžietis puolė piktintis: negi čia maisto parduotuvę atidarysite?!
Nuo 1995 metų knygynui ėmėsi vadovauti iš Paryžiaus į Lietuvą grįžę Jono dukra Karolina Masiulytė-Paliulienė ir jos vyras Arūnas Povilas Paliulis.
Knygynas atgavo J. Masiulio pavadinimą (po Antrojo pasaulinio karo veikė kaip Panevėžio centrinis knygynas).
2005-aisiais K. Masiulytės-Paliulienės valdomą J. Masiulio knygyno verslą įsigijo knygų leidybos įmonė „Alma Littera“, tačiau 2015 metais Paliuliai knygyną vėl perėmė į savo rankas.
