Ant pareigūnų stalo – paini sukčiavimo byla

„Panevėžys ne veltui buvo vadinamas Čikaga. Į jūsų miestą grįžta anie laikai“, – mestelėjo vilnietė, kaip pati, teigia, nukentėjusi nuo įžūlaus panevėžiečio, savotiškai suvokiančio, kas yra verslo etika.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl panevėžiečio Gintaro Razmos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos.

Į pareigūnus kreipęsis būrys žmonių vienas per kitą pasakoja tą pačią istoriją. Su susijusiomis su šiuo asmeniu įmonėmis pasirašinėjo sutartis statybos ir remonto darbams atlikti, pervedė avansus neva statybinėms medžiagoms pirkti, bet galiausiai žmonės liko ir be pinigų, ir be remonto. Nukentėjusieji tvirtina šitaip praradę nuo kelių šimtų iki kone 9 tūkst. eurų.

Sumokėjo už pažadus

Vilnietė Violeta Fominienė svajojo apie naują šeimos namą, surado meistrus jam pastatyti, o dabar skaičiuoja didžiulius finansinius ir moralinius nuostolius.

Besidomėdama, kas pastatytų namą Salininkuose, Violeta atkreipė dėmesį į Panevėžyje registruotos įmonės, užsiimančios statybos darbais, „Salvana“ skelbimą. Anot V. Fominienės, su ja susitikęs įmonės projektų vadovu prisistatęs Gintaras Razma apžiūrėjo statybų vietą, pateikė komercinį pasiūlymą ir sutarė su užsakove, kad paklos namo pamatus. Vėliau, anot Violetos, panevėžietis pasiūlė atsiųsti dar ir komercinį pasiūlymą viso namo statybai.

„Mus sudomino kaina. Ji buvo viena mažiausių iš visų pasiūlytųjų, į ką buvome kreipęsi. Atrodė, kad čia bus geriausias variantas“, – pasakojo V. Fominienė.

Su G. Razmos atstovaujama įmone vilnietė pasirašė sutartį ir pervedė pinigus už pamatus. Vėliau dar sudarė dvi sutartis – namo statybos ir stogo uždengimo darbų. Užsakovė patikėjo G. Razmos kalbomis, jog iš jo įsigyti blokeliai kainuos gerokai pigiau, mat įmonė juos perkanti itin geromis sąlygomis. Violeta teigia namo statytojams iš Panevėžio pernai balandį pervedusi 8 tūkst. 640 eurų avansą.

O tada prasidėjo būsimojo namo šeimininkės vargai.

„Pamatus kažkoks atvažiavęs senukas šiaip taip paklojo ir nuo tada statybos sustojo. Skambinėjau G. Razmai kone kiekvieną dieną, kur mano užsakytieji blokeliai. Tai jis serga, tai išvažiavęs, tai jau blokeliai kraunami – girdėjau tik pažadus. Būdavo, kad į mano skambučius neatsiliepdavo, tada skambindavau iš kito numerio“, – pasakoja nukentėjusi vilnietė.

Pinigus sumokėjusi moteris bandė G. Razmą prisišaukti ir elektroniniais laiškais. Dabar visą susirašinėjimą su juo Violeta pateikusi teisėsaugos pareigūnams.

Apkaltino šmeižtu

Kone tris mėnesius šitaip derantis, galop vilnietės kantrybė išseko. V. Fominienė atsisakė „Salvanos“ paslaugų – jai būtų pakakę už sumokėtą avansą atgauti bent jau statybines medžiagas.

„Tada G. Razma pradėjo mane kaltinti, esą nepateikiu jam statybos leidimo. Nieko nesupratau. Leidimas yra mano nuosavybė ir aš absoliučiai neprivalau statybininkams jo pateikti. Pajutau, kad manimi bandoma manipuliuoti“, – pasakojo Violeta.

Supratusi, kad padėtis tampa beviltiška, ji nutraukė sutartį su „Salvana“, apie tai pranešusi raštu. Be pinigų ir be namo likusi moteris kreipėsi pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nors šioji G. Razmą kvietėsi, tačiau pinigų V. Fominienė liko neatgavusi.

Tada vilnietė griebėsi kraštutinės priemonės – ryžosi plačiai paviešinti panevėžiečio gudrybes. Moteris portale rekvizitai.lt paskelbė atsiliepimą apie „Salvaną“. O tada paaiškėjo, kad V. Fominienė – ne vienintelė taip suvedžiota.

Neilgai trukus ir pati Violeta sulaukė atkirčio iš verslininko. Šis kreipėsi į Panevėžio policiją, apkaltindamas vilnietę šmeižtu.

„Skambina man kartą iš policijos ir praneša, kad G. Razma pateikė skundą, esą jį viešai šmeižiu. Tyrėjai tiesiai pasakiau: ką kalbėjau, tą ir toliau apie šitą žmogų kalbėsiu. Šitiek žmonių nuo jo nukentėjo! Tikrai neleisiu, kad toks sukčius dar daugiau apgaudinėtų“, – pasakojo V. Fominienė.

Į policiją Violeta nusiuntė paaiškinimą, susirašinėjimus su G. Razma ir tyrimas dėl šmeižto buvo nutrauktas.

Tada jau pati vilnietė kreipėsi į Vilniaus policiją. Pareigūnai narplioti keistos istorijos nesiėmė ir atsisakė kelti baudžiamąją bylą motyvuodami dviejų pusių civiliniais santykiais.

Vilnietė nebuvo nusiteikusi palikti iš jos nemenką sumą gavusio, bet sutarties taip ir neįvykdžiusio G. Razmos ramybėje.

„Pasižadėjau sau eiti iki galo. Negali sukčiai vaikščioti ramūs ir nenubausti“, – savo laikosi V. Fominienė.

Subūrusi būrelį tokių pačių kaip ji nukentėjusiųjų, kreipėsi į advokatą. Šio padedami žmonės pateikė ieškinį Kauno apygardos prokuratūrai ir pagaliau sulaukė atsakymo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Su treneriu nesiginčijo

G. Razmai pinigus patikėjusių ir galiausiai apgautų žmonių gyvenamosios vietos rodo, kad verslininkas veikė labai plačiai – Kaune, Panevėžyje, Vilniuje. Į prokurorus kreipęsi žmonės nurodė patyrę nuo 500 iki net kelių tūkstančių eurų nuostolius. Daugiausia prarado pati Violeta – beveik 9000 Eur.

Anot jos, tarp panevėžiečio apvyniotųjų aplink pirštą – netgi įmonė.

„Su vienu nukentėjusiuoju išsikalbėjome, sako, G. Razma gi Salininkuose nuomojo krautuvą, smėlį vežė. Turbūt pas mane ir vežė, nes laikas sutampa. Bet aš jam sumokėjau, iš manęs gavo pinigų, o su ta įmone Salininkuose liko neatsiskaitęs. Ką tas žmogus išdarinėja? Matyti, kad jaučiasi nebaudžiamas“, – apstulbusi V. Fominienė.

Į jos prašymą internete atsiliepti nukentėjusius nuo G. Razmos ir su juo susijusių įmonių sureagavo ir vieno daugiabučio Panevėžyje bendrijos pirmininkas.

„Gyventojai sutarė susiremontuoti laiptinę. Pirmininkas pervedimu sumokėjo 2000 eurų, bet G. Razma, kaip įprasta, dingo. Žmogus, nenorėdamas triukšmo, pats iš savo kišenės tuos pinigus grąžino bendrijai“, – pasakojo Violeta.

Jos teigimu, kai kurie jai skambinusieji pasakojo netgi savotiškus anekdotus iš pažinties su G. Razma.

„Panevėžietė, perskaičiusi rekvizitai.lt mano istoriją, paskambino išsigandusi, kad „Salvana“ ir ją bus apgavusi. Patikinau, kad pinigų greičiausiai neatgaus. Iš komandiruotės grįžo jos vyras, bokso treneris, paprašė G. Razmos grąžinti pinigus. Tas pasiūlė susitikti. Į vietą atvažiuoja tas treneris ir mato, kaip įsuka G. Razma, o jam iš paskos dar pora automobilių. Iš jų pradeda lipti sportiški vyrukai, bet, juokingiausia, vienas paskui kitą jie eina prie trenerio ir sveikinasi: sveiki, mokytojau. Pasirodo, atvažiavo jo buvę auklėtiniai. G. Razma, turbūt tą pamatęs, atidavė pinigus“, – pasakojo V. Fominienė.

Teliko pastoliai

Šią istoriją žino ir panevėžietis A. G. Mat patekusieji į tokią kuriozinę padėtį – jo kaimynai. Paties A. G. patirtis gerokai kartesnė.

Vyras pasakoja prieš porą metų ieškojęs, kas apšiltintų namą, ir viename miesto skelbimų laikraštyje aptikęs įmonės „Kestata“ kontaktus. Įmonė gyrėsi pigiai, kokybiškai ir greitai atliekanti statybos bei remonto darbus.

A. G. paskambino nurodytu telefonu. Netrukus pas jį prisistatė „Kestatos“ direktorius G. Razma. Vyrai sutarė kainą – apie 5 tūkst. eurų, pasirašė sutartį. Po keleto dienų pasirodė meistrai, o pats G. Razma užsakovą įspėjo, jog reikia 2 tūkst. eurų medžiagoms pirkti.

„Neturėjau jokių negerų įtarimų. Atrodė rimtas žmogus su rimta mašina. Sumokėjau pinigus, o po to dar dvi dienas padirbo ir dingo. Pradėjau G. Razmai skambinti. Tai jis užsienyje, tai susirgo, tai tas, anas. Galop pradėjo nebeatsiliepti. Prie mano namo liko tik pastoliai, bet vieną dieną atvažiuoja kitos firmos atstovas, sako, noriu juos pasiimti. Ir už pastolių nuomą tai firmai G. Razma buvo nemokėjęs“, – pasakojo A. G.

Panevėžietis raštu pranešė G. Razmai su jo vadovaujama „Kestata“ nutraukiantis sutartį ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą.

„Teismas negalėjo pradėti proceso, niekaip nepavyko prisišaukti G. Razmos“, – teigė A. G.

Jo namą apšiltino jau kiti, sąžiningi, meistrai.

Pasak A. G., išvengti nuostolių jam nebuvo įmanoma. Vyrui nė mintis nekilo, kad gali likti ir be pinigų, ir be paslaugų.

„Kaip gali suabejoti, jei matai, jog įmonė įregistruota, su jos direktoriumi pasirašai oficialią sutartį, pinigus pervedi, gi ne grynais įteiki. Kad šiais laikais liktum šitaip apsuktas aplink pirštą!“ – sunku patikėti A. G.

Internete – pavojaus signalai

Korespondentams susisiekti su G. Razma nepavyko. Galimai nukentėjusiųjų nuo šio asmens duotu jo mobiliuoju telefonu kelias dienas niekas neatsiliepia, bet ir neperskambina.

Registrų centro duomenimis, G. Razma yra Kaune registruotos bendrovės „Kestata“ akcininkas ir direktorius.

Bendrovė „Salvana“, kurios projektų vadovu užsakovams prisistatydavęs G. Razma, registruota Panevėžyje. Šiai bendrovei vadovauja ir jos akcininkė yra moteris ta pačia pavarde.

Viešojoje erdvėje apie šią įmonę apstu neigiamų atsiliepimų – su ja susidūrusieji vieni per kitus įspėja žmones su šiais meistrais verčiau nesusidėti.

Kai kurie jų jau pasiekė pergalę teisme. Pernai rugpjūtį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai visiškai patenkino fizinio asmens ieškinį ir įpareigojo „Salvaną“ atlyginti ieškovui 2 tūkst. eurų su palūkanomis. Į teismą civiline tvarka žmogus kreipėsi, kai įmonei pervedė pinigus už statybines medžiagas, bet šių taip ir negavo.

 „Išmaudė“ bankus

Gintaro Razmos pavardė teisėsaugai žinoma. Itin plačiai ji nuskambėjo prieš porą metų, kai ant Panevėžio apygardos teisėjų stalo atsidūrė neįtikėtina byla. Grupė asmenų stojo prieš teismą, kai 2013 metais „išmaudė“ tris Norvegijos bankus. Tai pavyko pasiekti kenkėjiška įranga paleidus kompiuterinius virusus ir perėmus bankų klientų elektroninius duomenis. Tuomet, prisijungus prie bankų informacinių sistemų, atliktos finansinės operacijos. Iš klientų sąskaitų pinigai būdavo pervedami į kitą banką ir tuojau pat išgryninami.

Nuo kaltinamųjų nukentėjo įvairiuose bankuose sąskaitas turėjusios trys Norvegijos įmonės. Iš pirmos įmonės banko sąskaitos neteisėtai pervesta 365 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 49 tūkst. eurų), iš antros – 740 tūkst. kronų (beveik 99 tūkst. eurų), trečia prarado 780 tūkst. kronų (apie 104 tūkst. eurų).

Trys šio nusikaltimo dalyviai sulaukė bausmės. Vienintelis iš šios grupės G. Razma išvengė baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, pranešęs apie nusikaltimą ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Visgi šio asmens patirtis – unikali. Jo biografijoje – net septyni teistumai, daugiausia – už sukčiavimą, mokesčių vengimą ir pan.

Sukčiavimo mastas stebina

Vidmantas ŽIEMELIS

Advokatas

Remdamiesi nukentėjusių žmonių liudijimais, Kauno apygardos prokuratūrai pateikėme prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Kol vyksta tyrimas ir teismo sprendimas nėra priimtas, mes negalime tvirtinti, kad G. Razma yra nusikaltėlis, apgavęs būrį žmonių. Tačiau, mūsų nuomone, jo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių pagal 182 str. 2 dalį – Sukčiavimas.

Pradžioje atsiliepė šeši asmenys, tarp jų vienas juridinis, nukentėję nuo G. Razmos ir jo vadovaujamų įmonių „Salvana“ ir „Kestata“. Vėliau prisijungė dar keturi nukentėjusieji.

Nors įprasta praktika, kad dėl žalos neįvykdžius pasirašytos sutarties sprendžia teismas civilinėse bylose, mano nuomone, šiuo atveju matome sistemą, kai yra tik imituojami civiliniai santykiai, o iš tikrųjų siekiama pasisavinti žmonių pinigus.

Pagal tai, kokią medžiagą turime surinkę, manau, beprasmiška būtų bandyti su G. Razma susisiekti. Tai būtų tik laiko gaišimas. Teisingai pasielgė prokurorai, pradėję ikiteisminį tyrimą, kol nenukentėjo dar daugiau žmonių. Mano nuomone, tą sukčiavimo sistemą reikia kuo greičiau stabdyti, o ne leisti jai toliau klestėti.

Per savo, kaip advokato, praktiką, kai nuo 2012 metų nebedirbu Seime, su tokiu sukčiavimo atveju susiduriu pirmą kartą. Tokios nusikalstamos veikos klestėjo pirmaisiais Nepriklausomybės metais, bet dabar valstybė sustiprėjusi, teisinė sistema dirba vis geriau ir žmonėms nebekyla mintis, kad su įmonės vadovu pasirašę darbų atlikimo sutartį gali likti apgauti.

Šis ikiteisminis tyrimas svarbus jau dėl to, kad bus užkirstas kelias šiam žmogui toliau sukčiauti. Tačiau nukentėjusiesiems atgauti sumokėtus pinigus gali būti sudėtinga. Paprastai taip besielgiantys asmenys neturi savo vardu registruoto turto, įmonei paskelbiamas bankrotas, juolab kad vargu ar ji irgi turi kokio turto.