Penktadienį Panevėžio jaunimo mokykloje vyko konferencija “Jaunimo mokyklų veiksmingumas”. Ją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Panevėžio jaunimo mokykla. Konferencijoje buvo analizuojama šių mokyklų veikla per trylika metų ir svarstomas naujos Jaunimo mokyklų koncepcijos (antrosios redakcijos) projektas.
Veikia 25 jaunimo mokyklos
Jaunimo mokyklos Lietuvoje veikia nuo 1992 metų, dabar jų yra dvidešimt penkios. Šiose mokyklose gali mokytis 12-16 metų paaugliai, turintys mokymosi sunkumų, ir 16-18 metų jaunuoliai, dėl socialinių-ekonominių priežasčių negalintys lankyti bendrojo lavinimo mokyklos.
Per dvylika veiklos metų 6333 jaunimo mokyklų mokiniai baigė pagrindinio ugdymo programą, 5112 mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą.
Gelbėjimosi ratas iškrintantiesiems
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė jaunimo mokyklas vertina labai teigiamai. Pasak jos, tai yra viltis ir gelbėjimosi ratas tiems mokiniams, kurie dėl įvairių priežasčių iškrinta iš bendrojo lavinimo sistemos.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Elena Stasiulienė pabrėžė jaunimo mokyklos privalumus – ribotą mokinių skaičių klasėse ir visoje mokykloje, individualizuojamą mokymo turinį, vaiko socializaciją. Visa tai padeda tiems mokiniams, kurie paprastose bendrojo lavinimo mokyklose būtų antramečiai (tokie yra pusė jaunimo mokyklose besimokančiųjų), kurie turi elgesio ar bendravimo problemų, emocinių sutrikimų.
To paties skyriaus vyriausioji specialistė Leokadija Kasperavičienė nurodė į poreikį jaunimo mokyklose darbą organizuoti trimis lygiavertėmis kryptimis – bendrasis lavinimas (į jį įeina ir galimybė 12-mečiams pasirinkti meninį, sportinį ar technologinį modulį), ikiprofesinis mokymas (nuo 14 metų) ir papildomas ugdymas (galimybė suteikti jaunuoliams socialinius ir kitus įgūdžius, skatinti jų susidomėjimą kuo nors). Ministerijos specialistų nuomone, bendrasis lavinimas turėtų sudaryti 60 procentų jaunimo mokyklų veiklos, o profesiniam ugdymui ir įvairiems praktiniams moduliams bei projektams reikėtų skirti 40 procentų laiko.
Mokyklų naudą ir trūkumus parodo tyrimai
Konferencijoje buvo pristatyti nacionalinio tyrimo “Jaunimo mokyklų veiksmingumas” rezultatai. Šį tyrimą atliko VPU Psichologijos katedros vedėjos, doc. dr. Violetos Rimkevičienės vadovaujama mokslininkų grupė. Tyrime dalyvavo 476 jaunimo mokyklų moksleiviai bei šių mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, savivaldybių atstovai.
Pasak V.Rimkevičienės, jaunimo mokyklas jose dirbantys, besimokantys ir savivaldybių atstovai vertina teigiamai, jaunuoliai šiose mokyklose jaučiasi saugūs, pripažinti, sugebantys išmokti įvairius dalykus. Dauguma apklaustųjų, baigę šias mokyklas, norėtų mokytis toliau.
Jonavos jaunimo mokyklos direktorius Rolandas Bulotas pristatė šioje mokykloje atlikto pedagoginio-socialinio-psichologinio tyrimo “Paauglys-mokykla-šeima-išorinis pasaulis” rezultatus. Viniaus “Gijos” jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė kalbėjo apie ikiprofesinio mokymo įtaką, Joniškio jaunimo mokyklos direktorė Stefanija Grigaliūnienė – apie mokyklų tobulinimo programų pagalbą šių mokyklų mokymo sistemai.
Svarstė mokyklų koncepciją
Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus ir pasikeitusią švietimo sistemą, visų Lietuvos jaunimo mokyklų atstovai keturiose darbo grupėse pateikė savo pasiūlymus mokyklų veiklai pagerinti ir svarstė Jaunimo mokyklų koncepcijos antrąją redakciją. Šios koncepcijos projektas lapkričio pabaigoje bus pateiktas patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdyje.
Pasak ministerijos darbo grupės nario, Radviliškio jaunimo mokyklos direktoriaus Juozo Bydrio, projekte siūloma šalia jau veikiančių jaunimo mokyklų įsteigti ir jaunimo namus, juose galėtų mokytis potraukį į narkotines ir psichotropines medžiagas jaučiantys arba psichinę negalią turintys jaunuoliai.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
S.Kašino nuotr. E.Stasiulienė (pirmoje eilėje antra iš dešinės) pabrėžė poreikį stiprinti jaunimo mokyklose ugdymo procesą per praktinį ikiprofesinį mokymą ir papildomąjį ugdymą.
