Lietuvai nėra būtinybės perimti finansinių problemų kamuojamo Rusijos naftos koncerno “Yukos” valdomos “Mažeikių naftos” kontrolinį akcijų paketą, teigia analitikai. “Perimti kontrolę gal ir įmanoma, tačiau ar Vyriausybei to reikia siekiant apsisaugoti nuo “Yukos” problemų? Svarbiausias yra naftos tiekimo klausimas”, – Eltai sakė finansų maklerio įmonės “Finasta” analitikas Petras Kudaras.
Po pirmadienį vykusių derybų paskelbta, kad Lietuvos Vyriausybė artimiausiomis dienomis pateiks ant bankroto slenksčio atsidūrusio Rusijos naftos koncerno “Yukos” savininkams pasiūlymą išpirkti naują 211 mln. litų nominalios vertės “Mažeikių naftos” akcijų emisiją ir perimti kontrolinį įmonės akcijų paketą.
Finansų maklerio įmonės “Suprema” įmonių finansų
specialistas Julijus Grigaliūnas teigė, kad norinčių įsigyti “Mažeikių naftos”
akcijų atsirastų ir be Vyriausybės, todėl reikėtų pagalvoti apie galimybę
pritraukti finansinį investuotoją – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ar
investicinį fondą.
“Trečia šalis būtų geriau. Nemanau, kad Vyriausybei būtina apsisaugoti ir įsigyti kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą”, – Eltai sakė J. Grigaliūnas.
Kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą valdanti Olandijoje registruota bendrovė “Yukos Finance” 2004 metų spalio 29 dieną pranešė pasinaudosianti sutartyse numatyta teise išpirkti naują “Mažeikių naftos” akcijų emisiją.
Už 211 mln. litų nominalios vertės “Mažeikių naftos” akcijų “Yukos” pagal sutartį mokėtų 75 mln. JAV dolerių (apie 200 mln. litų). “Mažeikių naftos” akcijų kaina biržoje pastaruoju metu svyruoja apie 4-5 litus, todėl po 1 litą įsigijusi naujos emisijos akcijų, finansinių problemų kamuojama “Yukos” uždirbtų 600-800 mln. litų.
Šiuo metu “Yukos Finance” valdo 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, dar 40,66 proc. priklauso Lietuvos Vyriausybei.
Išpirkusi naują akcijų emisiją, “Yukos” valdytų apie 63,4 proc. “Mažeikių naftos” akcijų. Jei naują akcijų emisiją išpirks Lietuvos Vyriausybė, ji valdys kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą.
P. Kudaras tvirtino, kad Vyriausybei nėra tikslinga ilgai turėti kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą, nes anksčiau ar vėliau vis tiek tektų ieškoti strateginio investuotojo, galinčio užtikrinti naftos tiekimą.
Pasak J. Grigaliūno, kol kas “Yukos” pagal sutartis turi visus svertus spręsti, kam atiteks “Mažeikių naftos” kontrolė.
“Mes susitarėme su Lietuvos Vyriausybe, kad ji duos savo pasiūlymą. Jei jis bus naudingas, tada atitinkamai Vyriausybė gaus 10 proc. “Mažeikių naftos”, – teigė derybose dalyvavęs “Yukos RM” vykdantysis viceprezidentas Michailas Jelfimovas.
Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas žadėjo, kad pasiūlymas bus parengtas “labai greitai” ir kad Vyriausybė sieks tapti “Mažeikių naftos” valdytoja.
“Pasiūlymus suformuluosime labai greitai, manau, kad per savaitę, nes iš principo jie yra paruošti, reikia tik galutinai sudėlioti akcentus pagal tai, kas šiandien buvo kalbėta, ir pateikti “Yukos” valdybai”, – sakė ūkio viceministras ir “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.
Jis sakė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas derybose – “siekti kuo geresnių sąlygų Vyriausybei, turint omenyje įvykių Rusijoje kontekstą”. V. Uspaskichas teigė, jog derybose siekiama ir perimti opcioną, ir užtikrinti stabilų naftos tiekimą į “Mažeikių naftą”.
“Iš principo “Yukos” turi pinigų, kad išpirktų šį opcioną”, – paklaustas, ar sudėtinga ant bankroto slenksčio balansuojančios “Yukos” finansinė situacija neverčia priimti tokio Vyriausybės pasiūlymo, teigė M. Jelfimovas.
Jis taip pat paneigė ir žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą nafta į “Mažeikių naftą” teka ne iš “Yukos” grupei priklausančių gavybos įmonių.
“Savo įsipareigojimus, kuriuos turime, mes galime įvykdyti. Tiekia tiktai “Yukos” kompanijos. Juk fabrikas dirba. Nafta mūsų. Nafta eina iš Samaros ir iš Tomsko”, – įtikinėjo M. Jelfimovas.
Pagal naftos eksporto grafiką, “Yukos” pirmąjį šių metų ketvirtį eksportą planuoja sumažinti 18 proc. nuo 9,123 mln. tonų pernai tuo pat metu iki 7,53 mln. tonų.
“Mažeikių nafta” per devynis 2004 metų mėnesius uždirbo 448,2 mln. litų auditorių peržiūrėto grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu (117,932 mln. litų).
ELTA
