Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio ligoninės salėje vyko
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Panevėžio apskrities viršininko
administracijos organizuotas seminaras, skirtas išaiškinti Pacientų teisių ir
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus ir asmens sveikatos priežiūros
įstaigų civilinės atsakomybės klausimus. Į jį buvo pakviesti Šiaulių ir
Panevėžio savivaldybių gydytojai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir
pavaduotojai, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų bei socialinių paramos
skyrių atstovai. Jie susirinko aiškintis labiausiai nerimą keliančių
problemų.
Teisinės žinios – būtinos
Pasak sveikatos apsaugos viceministro Rimanto Šadžiaus, Panevėžyje organizuotas seminaras – trečiasis Lietuvoje: tokie jau buvo Alytuje ir Klaipėdoje. Kartu su R.Šadžiumi seminarą vedė ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė.
Sveikatos apsaugos viceministro tvirtinimu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurie punktai šiek tiek išgąsdino medikus, todėl norėta išsamiau jiems pateikti šio įstatymo principus bei aptarti asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo klausimą. “Dėl šio įstatymo vyko pasitarimas pas Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir jame nuspręsta, kad medikams teisinės žinios yra būtinos”, – sakė R.Šadžius.
Gydytojų ir pacientų santykius, anot Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto, be šio įstatymo, reglamentuoja dar ir LR Civilinis kodeksas bei profesinės etikos normos ir, reikia pripažinti, visi jie apibrėžia kur kas griežtesnius šių santykių reikalavimus nei jie buvo įvardyti iki šiol.
Turi ribotą laisvę
Seminaro vedėjas pažymėjo: pagal teisės normas pacientas pretenzijas privalo reikšti ne konkrečiam gydytojui, bet įstaigai, todėl aiškino medikams, kaip jiems reikia elgtis, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Svečias kalbėjo apie daug ką: apie pacientų atstovus ir raštu įforminamus jų įgaliojimus, apie tai, kad naudinga, jei pacientas pasirašo, nes tai – labai gera priemonė įteigti vykdyti gydytojo nurodymus, apie tai, jog teismai, svarstydami žalos atlyginimo klausimus, visada pirmiausia atsižvelgia į reiškinio esmę. Be to, įstatymas negali reikalauti to, kas neįmanoma.
Išdėstęs pagrindinius Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo principus, R.Šadžius pabrėžė: jei atsitinka taip, kad visais principais vadovautis neįmanoma, medikai turi vadovautis tuo, kuris konkrečiu atveju yra svarbesnis, pavyzdžiui, asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsauga ar kitų asmenų gyvybės ir sveikatos gynimas. Viceministras akcentavo: pacientas turi teisę rinktis, tačiau pridūrė ir tai, kad jo pasirinkimo laisvė yra ribota.
Gydytojams seminaro vedėjas rekomendavo nesibaiminti dažniau kviesti konsiliumų, jei būtina, ir patarė vis dėlto aklai nesilaikyti visų įstatymo formalumų. Viceministras pabrėžė, jog pacientų ir gydytojų santykiuose pacientas yra silpnesnė šalis, todėl ją labiau gina įstatymai.
Seminare buvo kalbama apie būdus, kuriais gali būti išreikšta paciento valia, jo sutikimą ar nesutikimą, kad kitiems asmenims būtų teikiama konfidenciali informacija, apie tai, jog privalomojo sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo taisyklės medikams yra palankesnės nei savanoriškojo, ir kt.
Naudinga abiem pusėms
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Violetos Smilgienės įsitikinimu, sveikatos apsaugos viceministras susirinkusiesiems pateikė labai išsamias ir kompetentingas žinias. Pasak V.Smilgienės, medikus labiausiai domino informacijos teikimo spaudos atstovams ir kitiems pašaliniams asmenims galimybė. Šiuo klausimu, anot jos, buvo daug diskutuota ir galutinai išaiškinta, jog gydytojai konfidencialią informaciją apie ligonį gali teikti tik esant raštiškam jo paties ar jo artimų giminaičių pasirašytam ir notaro patvirtintam dokumentui. Telefonu jokia informacija, išskyrus patvirtinimą, kad žmogus paguldytas į ligoninę, niekam apie paciento sveikatos būklę nebus teikiama.
Panevėžio apskrities viršininkės pavaduotojos Zitos Kukuraitienės tvirtinimu, toks seminaras buvo reikalingas, nes įstatymą iki šiol gydytojai traktavo nevienodai. “Klausantis viceministro aiškinimo, man, kaip ne medikui, atrodė, jog visa tai, kas dabar įforminta įstatymu, buvo daroma ir anksčiau, tik tai nebuvo patvirtinta dokumentu”, – sakė Z.Kukuraitienė.
Anot apskrities viršininkės pavaduotojos, pasirašydamas, su kokiais gydytojo nurodymais sutinka, pacientas dalį atsakomybės prisiima sau. Be to, pasirašyti ten, kur nuo šiol reikalaujama, naudinga abiem pusėms. Z.Kukuraitienė sakė pritarianti konfidencialios informacijos teikimo ribojimams, nes kiekvienas žmogus yra privatus asmuo ir turi teisę į konfidencialumą.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
