Ainiai murkdosi purvyne

Ekstremalus pasivažinėjimas bekele – viena populiariausių adrenalino kupinų pramogų, tačiau kai kurie gyventojai tvirtina taip keliaujantys kasdien. Vakariniame miesto rajone, Ainių gatvėje, gyvenantys panevėžiečiai piktinasi pavargę klampoti po dumblynus ir iš purvo gniaužtų vaduoti automobilius.

Kaip pasakojo Ainių gatvėje gyvenanti Aleksandra Kazanavičienė, pro jos ir dar dvylikos šeimų namus vedanti gatvė – tarsi užmirštas užkampis. Per visus aštuoniolika metų, kai ji su šeima čia gyvena, žvyruotas kelias esą nebuvo tvarkytas. Po kiekvieno gausesnio lietaus gatvė skęsta didžiulėse balose, bet žmonės prie tokių ekstremalių gyvenimo sąlygų jau įprato. Tačiau dabar situacija pasidarė itin sudėtinga. Praėjusių metų pabaigoje čia buvo vedamos komunikacijos. Darbininkai jas užkasė, tačiau kelią paliko netvarkytą – visur vien dumblo košė ir provėžos.

„Bent galėjo sutankinti gruntą ar atvežti žvyro. Dabar paliko taip ir išvažiavo, net nepagalvodami, kaip mums kasdien važiuoti į darbus. Net sunku nupasakoti, kokiame dumblyne esame priversti gyventi. Jeigu tenka kulniuoti pėstute, be guminių batų niekaip neišsiversi, o ir tuos pačius dažnai dumble paliekame. Į darbą ateiname visi murzini, tenka neštis ne tik švarius batus, bet ir drabužius“, – su kokiais iššūkiais susiduria Ainių gatvės gyventojai, pasakojo moteris.

Jos vyras rašė raštus į Savivaldybę. Atsakymo dar laukia. Ekstremali padėtis buvo susidariusi ir anksčiau, kai užsikimšo netoli esančių garažų lietaus nuotekų šulinys – tada prie namų buvo net susitvenkusi upė. Gyventojai šią problemą patys išsprendė. Šįkart savomis jėgomis sutvarkyti kelio jie sako nepajėgsiantys. A. Kazanavičienei nesuprantama, kodėl aplinkui naujakuriams statantis namus niekas neskuba tvarkyti infrastruktūros.

„Per visus tuos metus nemačiau, kad greideris pravažiuotų ir bent kiek palygintų kelią. Kiek patys pasitvarkome, tiek, bet juk kelias Savivaldybės. Jau nebežinome, ką daryti“, – guodėsi A. Kazanavičienė.

Milijoninės investicijos

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna nieko paguodžiamo Ainių gatvės gyventojams sako negalintis pažadėti. Jo teigimu, tokių vietų, kur gyventojai priversti savo namus pasiekti pažliugusiu keliu, o vasarą kvėpuoti dulkėmis, mieste dar gana daug. O lėšų žvyruotoms gatvėms tvarkyti nėra numatyta.

„Skundų dėl neišvažiuojamų žvyruotų kelių gauname itin daug. Norint pagerinti visų jų būklę, reikėtų didelių investicijų, tad šiemet bus šiek tiek patvarkytos tik avarinės būklės gatvės“, – teigė T. Jukna.

Kadangi nėra galimybių artimiausiu metu tvarkyti žvyruotas gatves, nesudarinėjami ir gatvių tvarkymo eiliškumo sąrašai. Pasak pavaduotojo, labiausiai tikėtina, kad žvyruotos gatvės savo eilės sulauks po 2020-ųjų, kai bus bent aptvarkytos pagrindinės miesto asfaltuotos gatvės. Po dvejų metų planuojama baigti tvarkyti ir daugiabučių kiemus bei įvažas, tada, pasak T. Juknios, per metus būtų galima skirti apie milijoną eurų ir žvyruotoms gatvėms. Preliminariais skaičiavimais, norint sutvarkyti visas Panevėžio žvyruotas gatveles, kurios iš viso sudaro per 70 kilometrų, reikėtų septynių milijonų eurų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus tvarkoma gatvė. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo sutvarkyta Rėklių gatvė – už vieną metrą žvyruotos gatvės sumokėta 70 eurų. Jeigu gatvė platesnė ir šalia jos bus rengiamas šaligatvis, lietaus nuotekų sistema bei klojamas naujas asfaltas, kaina gali išaugti ir dvigubai.

„Žvyruotas gatves galėsime pradėti tvarkyti ne anksčiau kaip 2020 metais. Žvyrkelių turime 70, asfaltuotų gatvių – 350 kilometrų, kurių 80 proc. būtina remontuoti. Situacija išties sudėtinga“, – pripažįsta T. Jukna.

Atsakomybę turi prisiimti ir gyventojai

Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus siūloma nauja tvarka, kuri galėtų bent kiek paspartinti žvyruotų gatvių tvarkymo ar automobilių aikštelių plėtros daugiabučių kiemuose darbus. Pasak pavaduotojo, bus siūloma, kad gyventojai arba bendruomenės, norintys susitvarkyti problemines vietas ir nusprendę prisidėti savo asmeninėmis lėšomis, turėtų pirmumą. Jiems reikėtų parengti projektą, įnešti savo įnašą, o Savivaldybė prisidėtų nupirkdama darbus.

„Tokią tvarką bandysime teikti Taryboje ir žiūrėsime, kaip tie reikalai judės. Jeigu gyventojai patys prisidėtų, galbūt gerokai paspartėtų probleminių gatvių tvarkymas ar automobilių stovėjimo aikštelių plėtra“, – tikisi T. Jukna.

Kitų alternatyvų nelabai yra, nebent žmonėms reikėtų keltis gyventi ten, kur gatvės jau asfaltuotos. Anot pavaduotojo, ir patys gyventojai turi prisiimti atsakomybę už aplinką. Žmonės, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, turi įvertinti visas aplinkybes. Bet pigesni sklypai, esantys miesto pakraščiuose, paprastai būna ten, kur nėra jokios infrastruktūros, o tada ir prasideda visos bėdos. Dažnai būna ir taip, kad patys naujakuriai ir sugadina kelią. Sunkiasvorės transporto priemonės, vežančios statybines medžiagas, taip išdarko kelią, kad jam sutvarkyti vėliau prireikia milžiniškų investicijų. Todėl Savivaldybė svarsto problemiškiausiose vietose, ypač kur kelio danga minkšta, statyti sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą draudžiančius ženklus.

„Dažniausiai tai būna rajonai, kur intensyviai vyksta naujų namų statybos. Dažnai gyventojai nepagalvoja, kad nesaugodami gatvės dangos vėliau patys turės nemažai vargti, norėdami pasiekti namus. Kai kelio danga sugadinama, paskui reikia didelių investicijų jai atkurti“, – sakė T. Jukna.

Gelbėjasi draudimais

Panevėžio rajone žvyruotų kelių situacija dar sudėtingesnė. Čia neasfaltuoti keliai skaičiuojami jau šimtais kilometrų. Pasak Panevėžio rajono mero pavaduotojo Antano Pociaus, tokių kelių, kurie būtų neišvažiuojami, rajone nėra, bet nemažai vietų, kur ribojamas eismas. Šiuo metu rajone yra net devyniolika vietų, kur dėl polaidžio pažeista kelio danga ir ribojamas sunkiasvorio transporto eismas – važiuoti galima tik su leidimais. Kiek laiko bus ribojamas transporto judėjimas, kiekviena seniūnija sprendžia savarankiškai. Pasak A. Pociaus, didžiausi kelių priešai – miškavežiai, tad seniūnai, žinodami, kur vyksta kirtimai, gali uždaryti tam tikrus kelių ruožus.

„Rajono keliai tikrai nėra geri, dar neišėjęs pašalas, o paviršiuje jau atitirpę, tad jeigu vyksta intensyvus sunkiasvorio transporto eismas, dangos beveik nebelieka“, – teigė A. Pocius.

Kelių, kuriuos reikia tvarkyti – daugybė, o lėšos ribotos. Kasmet rajono Savivaldybė iš Kelių direkcijos gaunamas lėšas dalija per pusę – viena dalis skiriama svarbiausioms investicijoms, o kita proporcingai padalijama kiekvienai seniūnijai. Jos pačios sprendžia, kam panaudoti gautas lėšas – keliams tvarkyti ar naujam asfaltui lieti.

„Pinigai nėra dideli, visi tą gumą nori tempti į savo pusę, bet neužtenka, tad tenka susidėlioti prioritetus“, – sakė A. Pocius.

Šiemet keliams gerinti Panevėžio rajono savivaldybė planuoja gauti milijoną ir tris šimtus tūkstančių eurų. Pusė tos sumos bus panaudota Vyčių kaime esančios Savanorių gatvės naujai asfalto dangai lieti, o kita pusė atiduota seniūnijoms.