Seimas praėjusią savaitę priėmė Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo pataisas, griežtinančias advokato karjeros siekiančių
asmenų tapimo jais sąlygas. Įsigaliojus Seime priimtoms Advokatūros įstatymo
pataisoms, norintieji pradėti verstis advokato praktika privalės ne tik turėti
reikiamos teisinio darbo patirties, bet ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.
Toks reikalavimas pagal dabar galiojantį įstatymą pretenduojantiems į advokatus asmenims taikomas nebuvo.
Tikisi apsaugoti nuo nekompetentingo atstovavimo
Siekdama žmogų apsaugoti nuo nekompetentingo ir nekvalifikuoto atstovavimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija daugiau nei prieš metus Seimui pateikė nuo 2004-ųjų balandžio 6-osios dienos galiojančio Advokatūros įstatymo pataisas. Įstatymo pakeitimus, numatančius būtinybę pretenduojantiesiems į advokatus laikyti bendrųjų teisinių žinių kvalifikacinį egzaminą, Seimas priėmė balsų dauguma.
“Viešas interesas yra apsaugoti žmogų nuo nekompetentingo, nekvalifikuoto atstovavimo, nes pasekmės yra negrįžtančios ir brangiai kainuojančios”, – Seime kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys.
Pagal dabar galiojantį Advokatūros įstatymą advokatu gali tapti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, mokantis valstybinę kalbą, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.
Egzaminas būtinas siekiantiesiems teisinės karjeros
Dabartinės įstatymo nuostatos penkerių metų teisinio darbo stažą turintiems asmenims įtvirtina galimybę advokato praktika pradėti verstis nelaikant kvalifikacinio egzamino. Beje, šios įstatymo normos neatitinka Seimo 1998 metais priimtų Teisinės sistemos metmenų, pagal kuriuos toks egzaminas yra būtinas.
Teisinės sistemos metmenyse nustatyta, kad kvalifikacinis egzaminas yra numatytas visiems specialias įstatymo nustatytas funkcijas vykdantiems teisininkams. Bendrųjų teisinių žinių egzaminą būtina laikyti teismo procese dalyvaujantiems asmenimis – teisėjams, prokurorams, taip pat specialias funkcijas įgyvendinant teisingumą vykdantiems antstoliams ir notarams. Todėl Advokatūros pataisas inicijavę kompetentingi asmenys pasisako už tai, kad šiuo atveju išimtis advokatams neturėtų būti daroma. “Kitaip nebus užtikrinta tinkama asmenų, kurių interesus gins nepakankamos kvalifikacijos advokatai, teisių apsauga”, – kalbėjo įstatymo pataisų iniciatoriai.
Nebeliks nekvalifikuotų advokatų
Maždaug metus advokato praktika besiverčiantis panevėžietis advokatas Sigitas Žostautas sutiko su parlamentaro Raimondo Šukio teigimu, kad inicijuotos Advokatūros įstatymo pataisos yra ne advokatais norinčių tapti asmenų laisvių užsiimti profesine veikla suvaržymas, o kliento teisių apsauga. “Kvalifikacinis egzaminas yra labai reikalingas žinioms patikrinti ir tam, kad advokatai būtų raštingi”, – “Sekundei” tvirtino advokatas.
Neseniai duoną iš advokato veiklos pradėjęs valgyti teisininkas neslėpė, kad praktikoje dažnai susiduriama su advokatų teisinės kvalifikacijos stoka. “Kai kurie advokato praktika besiverčiantys asmenys nemoka padaryti elementarių dalykų, pavyzdžiui, tinkamai pagal įstatymo keliamus reikalavimus surašyti kasacinį skundą”, – sakė S.Žostautas. Anot advokato, pagal Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksų nuostatas advokatams iškyla sunkumų formuojant kasacinio skundo teiginius (nesilaikoma reikalavimo, kad norint Aukščiausiajam Teismui paduoti kasacinį skundą turto vertė neturi būti mažesnė nei 5 tūkst. Lt. Be to, kasacinio skundo teiginiai turi turėti įtakos ir naujovių teismų praktikos atžvilgiu).
S.Žostauto tvirtinimu, norintieji atstovauti žmonių interesams, nors ir besiruošiantys specializuotis tam tikroje teisinių santykių srityje, turi bent minimaliai išmanyti visas teisės šakas. “Tam ir reikalingas egzaminas, per jį reikia atsakyti į 7 bilieto klausimus apie visus teisininkui privalomus žinoti bendruosius teisės dalykus”, – kalbėjo advokatas. Teisininkas įsitikinęs: asmuo gali ir 10 ar 15 metų dirbti konkretų teisinį darbą, bet prieš tapdamas advokatu būtinai turi pagilinti visas teisines žinias.
Ilgesnė praktika nepamaišys
Seimas taip pat patvirtino ne tik reikalavimą kvalifikacinį egzaminą laikyti visiems asmenims, pretenduojantiems tapti advokatais, bet ir nuo 2 iki 5 metų pailgino šiems asmenims būtiną teisinio darbo stažo trukmę. S.Žostauto teigimu, ši pataisa yra teigiamas dalykas. “Ką tik studijas baigęs asmuo rimtu specialistu, teisininku negali būti, todėl jam yra privaloma kurį laiką padirbti teisinėje sistemoje”, – sakė advokatas. Penkerių metų terminas, pasak teisininko, kvalifikuotu specialistu siekiančiam tapti žmogui nėra per ilgas.
Seimas taip pat nustatė, kad norint tapti advokatu teisės magistro be teisės bakalauro išsilavinimo nepakaks. Taip norima užtikrinti jų teikiamos teisinės pagalbos kokybę.
Teisėjams ir mokslininkams egzamino laikyti nereikės
Kvalifikacinio egzamino, įsigaliojus Advokatūros įstatymo pataisoms, nereikės laikyti tik teisėjams, turintiems ne mažesnį nei 10 metų teisėjo darbo stažą, bei teisės krypties socialinių mokslų daktarams ar habilituotiems daktarams. Advokatais, kaip ir iki šiol, taip pat galės tapti teisininkai, atlikę ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką.
Beje, būtinybę užtikrinti advokatų kvalifikaciją ir įgūdžius yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas, apie tai kalbama 8-ojo Jungtinių Tautų kongreso, skirto nusikalstamumo prevencijai ir elgesiui su nusikaltėliais, priimtuose Advokatų vaidmens pagrindiniuose principuose. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse taikomi specifiniai profesinio pasirengimo reikalavimai būsimiems advokatams – egzaminas arba privaloma praktika, kartais – abu.
Dovilė Ožalinskaitė
tel. (8-655) 04723, dovile@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Advokatas Sigitas Žostautas įsitikinęs: įsigaliojus Advokatūros įstatymo pataisoms, sumažės nekvalifikuotų teisininkų.
