Atleistas vedėjas darbo Savivaldybėje nesusigrąžino

Ne kartą dėl neveiklumo kritikuotam ir darbą Panevėžio savivaldybėje dėl reorganizacijos praradusiam Miesto ūkio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui kol kas nėra galimybės grįžti į senąsias pareigas. Tokį sprendimą priėmė jo skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos administracinis teismas.

Iš pareigų Savivaldybėje A. Karalevičius atleistas praėjusių metų rugpjūtį. Beveik dešimt metų pradirbęs valdininkas darbo neteko dėl administracijos struktūros pokyčių. Čia po reorganizacijos nebeliko Miesto ūkio skyriaus, tad nebereikėjo ir jo vadovo.

Tačiau pats A. Karalevičius įsitikinęs, kad jis atleistas dėl amžiaus ir todėl, kad nesugebėjo įtikti buvusiems darbdaviams. Mat jo skyriaus kolegos esą ir po pertvarkos gavo pareigas, o jam laisvos vietos likus vos dvejiems metams iki pensijos taip ir neatsirado. Buvęs vedėjas manė turįs pirmumo teisę toliau dirbti panašų darbą Savivaldybėje.

Panevėžio apygardos administraciniam teismui įteiktame skunde A. Karalevičius prašė panaikinti jo atleidimą įgaliojusį savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą bei grąžinti atgal į pareigas.

Taip pat pareiškėjas reikalavo vidutinio savo darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei norėjo prisiteisti iš Savivaldybės 6 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį. Buvęs darbuotojas dar prašė priteisti 5 proc. minėtų sumų palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Skundą pateikęs A. Karalevičius teismui teigė, kad patyrė didelę psichologinę įtampą dėl savo ir šeimos ateities. Jam esą sutriko ir sveikata.

Tačiau teismas atmetė buvusio vedėjo skundą motyvuodamas, kad Panevėžio savivaldybės restruktūrizacija ir pareiškėjo atleidimas įvyko nepažeidžiant įstatymų, o A. Karalevičiui naujų pareigų pasiūlyti galimybės iš tiesų nebuvo.

Bylą nagrinėjusi teisėja Nijolė Čekanauskienė taip pat nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti kompensaciją dėl darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, Panevėžio savivaldybė gali reikalauti iš skundo autoriaus atlyginti bylos išlaidas.

Teismo sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

„Spręsiu asmeniškai, bet teisingumas Lietuvoje turi būti“, – paklaustas, ar skųs teismo nuosprendį, nedaugžodžiavo A. Karalevičius.

Nesitiki laimėti

Šią savaitę Panevėžio apygardos administraciniame teisme nuosprendžio dėl prarastų pareigų miesto Savivaldybėje sulauks ir buvęs A. Karalevičiaus kolega, Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis.

Prieš paskutinį posėdį „Sekundės“ kalbintas vyras tikino mažai tikintis, jog sulauks teigiamo atsako dėl savo skundo. Jis teismo prašo grąžinti į buvusias pareigas ir įpareigoti Savivaldybę išmokėti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį po atleidimo.

„Sunku patikėti, kad, bylą pralaimėjus vedėjui, mano skundas sulauks pritarimo. Bet rankų nuleisti nežadu, eisiu iki galo“, – tvirtino buvęs valdininkas.

Jis su Savivaldybe bylinėtis nusprendė be advokato – tam esą neturėjo tiek pinigų ir pats puikiai žinąs, kokius įstatymus pažeidė buvę darbdaviai. Tuo metu pastarieji, anot V. Darulio, nusisamdė labai stiprų teisininką.

„Nors Savivaldybė turi savo teisininkus, jiems atstovauja samdyta advokatė. Ji anksčiau dirbo kartu su mūsų bylą nagrinėjančia teisėja, tad ką čia ir bepridursi…“ – nuogąstavo pašnekovas.

Kreipdamasis į teismą buvęs pavaduotojas neprašė jam išmokėti neturtinį ieškinį. Nors sveikatos tokie dalykai jam nepridėjo. Iki pensijos pareiškėjui buvo likę 3 metai.

„Ką galima pasakyti apie reorganizaciją, kurią organizuoja architektas, fizikas ir pensininkas. Jau dabar aišku, kad Savivaldybės darbuotojams tapo labai sunku – neša didžiulius krūvius. Tuščias iki šiol kaba ir mano etatas. Bet kažkodėl mūsų, keturių buvusių darbuotojų, Miesto ūkio skyriuje nebereikėjo – du patys išėjo į pensiją, o mes su vedėju nemokėjome pritapti prie politinių jėgų. Be to, atleisti iš valstybės tarnybos likus 5 metams iki pensijos turi būti ypač svarbi priežastis. Kokia buvo mano atveju?“ – svarstė V. Darulis. Jis Savivaldybėje praleido 8 paskutinius savo darbo metus, turėjo aukštą specialisto kvalifikaciją.

O dabar esą performuotam skyriui vadovauja žemesnės kategorijos darbuotojas. Vedėjo pareigos neužimamos net po keturių į šią vietą vykusių konkursų.

Po 2015 m. įvykusių struktūrinių pakeitimų Savivaldybėje buvo panaikinti Ekologijos, Miesto ūkio, Statybos ir statinių priežiūros skyriai bei prijungta dalis Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojų. Vietoje šių keturių skyrių buvo įsteigtas vienas Miesto infrastruktūros skyrius. Buvo panaikintos keturių skyrių vedėjų pareigos ir vietoje jų įsteigta viena Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybė.

Vis dar mina teismo slenksčius

Į teismą dėl atleidimo iš Panevėžio miesto savivaldybės praėjusiais metais iš viso kreipėsi penki jos buvę darbuotojai. Kol kas tik vienai jų – socialinių išmokų specialistei Lilijanai Sandienei – pavyko įrodyti, kad darbą prarado neteisėtai.

Savivaldybė tokį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui ir dabar jis nagrinėjamas apeliacine tvarka.

„Savivaldybė niekaip nenori vykdyti teismo sprendimo ir byla vyksta toliau. Tikriausiai jiems negaila pinigų tokioms išlaidoms“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Dalia Meškauskienė.

Buvusi Savivaldybės Kanceliarijos skyriaus specialistė Jolanta Palienė teismo sprendimu į darbą grįžti nebegalėjo. Skundą dėl prarastų pareigų taip pat buvo pateikęs ir jaunimo reikalų specialistas Juozas Ragelis, bet vėliau jis pats savo užmačių atsisakė.

Neužtenka būti vedėju

Su buvusiais darbuotojais besibylinėjančios Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad kol kas viskas vyksta daugiau darbdavių naudai.

Nusileisti teko tik bylą laimėjusiai L. Sandienei. Tačiau jos Savivaldybės pasiūlymas esą netenkino ir teko kreiptis į Apeliacinį teismą.

„Mes jai pasiūlėme grįžti į darbą. Ketinome atlaisvinti vieną pareigybę Viešųjų pirkimų skyriuje ir L. Sandienę įdarbinti kitose pareigose – Socialinių paslaugų poskyryje. Bet ji reikalavo padengti savo advokato išlaidas, todėl mes nesutikome“, – „Sekundei“ aiškino administracijos direktorius.

Anot T. Juknos, tuo metu rasti vietą A. Karalevičiui ir kitiems specialistams tikrai nebuvo galima. Nors dabar Miesto infrastruktūros skyrius vis dar neturi vedėjo, darbas dėl to esą nestringa.

„Reikia kvalifikuoto specialisto, neužtenka pabūti vien tik vedėju. Apsieiname be jo ir dabar, svarbu nudirbti konkrečius darbus, o ne parašus dėti“, – pabrėžė T. Jukna.

Administracijos direktoriaus teigimu, teisme Savivaldybę gina samdyta, nepriklausoma advokatė. Pašnekovas neturi žinių, kad ji turėtų neskaidrių ryšių su teismu.

O tokį pasirinkimą esą nulėmė dideli Savivaldybės teisininkų krūviai.

Reorganizuojant Savivaldybės administraciją atleisti 23 darbuotojai. Jų išeitinėms kompensacijoms išmokėta per 40 tūkst. eurų.